Kiekvienais metais tūkstančiai šeimų susiduria su ta pačia problema – pinigų lyg ir užtenka, bet kažkodėl jų nuolat trūksta. Biudžetas nuolat įtemptas, netikėtos išlaidos sukelia paniką, o apie taupymą galvojama tik teoriškai.
Finansų analitikai teigia, kad dažniausiai problema slypi ne mažose pajamose, o keliose sistemingose klaidose, kurias daro didžioji dalis namų ūkių. Ir šios klaidos 2026 metais tapo ypač matomos.
Kodėl pinigai „ištirpsta”
Daugelis žmonių valdo savo finansus reaguodami į situacijas – apmoka sąskaitas, kai jos ateina, taupo, kai lieka pinigų, ir skolinasi, kai jų pritrūksta. Toks požiūris sukuria nuolatinį nestabilumo jausmą ir neleidžia pasiekti ilgalaikių tikslų.
Ekspertai išskiria tris pagrindines klaidas, kurios labiausiai kenkia namų ūkių finansinei sveikatai šiais metais.
Pirma klaida: gyvenimas be plano
Didžiausia problema – daugiamečio finansinio plano nebuvimas. Kai žmonės neplanuoja bent trejų metų į priekį, jie praranda orientyrą ir priima sprendimus impulsyviai.
Be aiškaus plano lengva pasiduoti akimirkos pagundoms: nusipirkti daiktą, kurio tikrai nereikia, pasiimti paskolą neįvertinus pasekmių ar pradėti taupyti, o po kelių mėnesių viską išleisti.
Struktūruotas planas nebūtinai turi būti sudėtingas. Pakanka nustatyti kelis konkrečius tikslus – avarinio fondo dydį, skolų mažinimo terminus, investavimo kryptis – ir kiekvienam priskirti mėnesines įmokas.
Svarbu peržiūrėti planą bent kartą per ketvirtį ir koreguoti pagal pasikeitusias aplinkybes.
Antra klaida: pernelyg drąsus kreditas ir rizika
Kita dažna klaida – neapgalvotas skolinimasis ir per didelės spekuliacinės pozicijos.
Prieš imant bet kokį kreditą, būtina įvertinti ne tik mėnesinę įmoką, bet ir bendrą sumokamų palūkanų sumą bei kelis scenarijus: kas bus, jei pajamos sumažės arba palūkanos pakils?
Kalbant apie investicijas, analitikai rekomenduoja spekuliacinėms pozicijoms skirti ne daugiau kaip 10 % portfelio. Tai leidžia išbandyti augimo galimybes, bet apsaugo nuo žlugdančių nuostolių, jei statymai nepasiteisina.
Turto paskirstymas turėtų reaguoti į makroekonominius signalus: kai palūkanų normos krinta ir akcijų vertinimai pagrįsti, galima didinti akcijų dalį. Kai politika griežtėja arba kainos ištemptos, protingiau laikyti daugiau grynųjų ir obligacijų.
Trečia klaida: avarinis fondas – tik teorijoje
Trečioji klaida – nepakankamas dėmesys avariniam rezervui. Daugelis žino, kad reikėtų turėti atsidėjus trijų–šešių mėnesių išlaidoms, bet realybėje to nepadaro.
Kai netikėtai sugenda automobilis, tenka mokėti už gydymą ar prarandamas darbas, žmonės be rezervo priversti skolintis. Tai sukuria užburtą ratą: skola kaupiasi, palūkanos auga, finansinė padėtis blogėja.
Ekspertai rekomenduoja avarinį fondą formuoti pirmiausia – net prieš investuojant ar agresyviai mokant skolas. Tai pagrindas, ant kurio statoma visa kita.
Paprastos taisyklės, kurios veikia
Gera žinia – šias klaidas galima ištaisyti be sudėtingų sistemų ar brangių konsultantų.
Sukurkite trejų metų planą su konkrečiais, skaitiniais tikslais. Užsirašykite juos vienoje vietoje – skaičiuoklėje ar programėlėje – ir peržiūrėkite kas ketvirtį.
Nustatykite aiškias rizikos ribas. Ne daugiau kaip 10 % portfelio spekuliacijoms, ne daugiau kaip 30–40 % pajamų paskolų įmokoms.
Pirmiausia suformuokite avarinį fondą. Pradėkite nuo vieno mėnesio išlaidų ir palaipsniui didinkite iki trijų–šešių.
Prieš skolindamiesi, paskaičiuokite. Įvertinkite bendrą grąžinamą sumą ir kelis scenarijus – ne tik optimistinį.
Drausmė ir paprastos taisyklės ilgainiui duoda geresnius rezultatus nei sudėtingos strategijos ar bandymai „nugalėti rinką”. Finansinis stabilumas prasideda nuo kasdienių sprendimų, o ne nuo didelių pajamų.
