Dietinė kola daugeliui atrodo kaip tobulas kompromisas – saldus skonis be kalorijų. Galima mėgautis gaiviu gėrimu ir nesijaudinti dėl svorio. Bent jau taip teigia reklamos.
Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kelia klausimus apie šį gėrimą. Tyrimai rodo nevienareikšmius rezultatus, o kai kurie duomenys verčia susimąstyti. Ar tikrai dietinė kola yra nekaltesnė už įprastą? Ir kas iš tiesų slepiasi toje skardinėje?
Kas sudaro dietinę kolą
Tipinėje skardinėje rasite vandenį, anglies dioksidą ir kelis ingredientus, apie kuriuos retai pagalvojame.
Dirbtiniai saldikliai – dažniausiai aspartamas, sukralozė ar acesulfamo kalis – suteikia saldumą praktiškai be kalorijų. Būtent dėl jų dietinė kola atrodo kaip „sveikesnė” alternatyva.
Rūgštikliai – ortofosforo arba citrinų rūgštis – reguliuoja pH ir suteikia būdingą rūgštų skonį.
Aromatai ir dažikliai – sukuria tą pažįstamą kolos skonį ir spalvą.
Kofeinas – daugelyje sudėčių jis yra, nors ne visose.
Natris – nedidelis kiekis, bet jis ten yra.
Etiketėse retai nurodyti tikslūs kiekiai, o ingredientų sąrašai skiriasi priklausomai nuo gamintojo ir šalies.
Ką sako mokslas
Čia prasideda sudėtingiausia dalis. Tyrimų rezultatai nevienareikšmiai, o priežastiniai ryšiai lieka neįrodyti.
Kai kurie tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali keisti žarnyno mikrobiotą. Gyvūnų modeliuose ir kai kuriuose žmogaus tyrimuose pastebėti mikrofloros pokyčiai. Jautriems asmenims tai gali reikštis pūtimu, pilvo skausmais ar viduriavimo epizodais.
Epidemiologiniai duomenys rodo mišrias asociacijas: kai kuriose kohortose nuolatiniai dietinės kolos vartotojai turėjo didesnį metabolinio sindromo, 2 tipo diabeto ir pilvo riebalų dažnį. Tačiau kituose tyrimuose dietiniai gėrimai padėjo sumažinti bendrą kalorijų suvartojimą ir kontroliuoti svorį.
Svarbu suprasti: tai asociacijos, ne priežastiniai ryšiai. Poveikis tikriausiai priklauso nuo vartojimo dažnumo, bendros mitybos ir individualaus jautrumo.
Kam reikėtų būti atsargiems
Ne visi žmonės vienodai reaguoja į dietinę kolą. Kai kurioms grupėms patartina ja riboti arba visai vengti.
Turintys virškinimo problemų. Asmenys, sergantys dirgliosios žarnos sindromu ar kitomis funkcinėmis virškinimo trakto ligomis, gali patirti padidėjusį pūtimą ar diskomfortą.
Jautrūs kofeinui. Daugelyje dietinių kolų yra kofeino, kuris gali pakelti kraujospūdį, sukelti širdies permušimus ar miego sutrikimus.
Turintys metabolinių ligų istoriją. Žmonėms, turėjusiems nėštumo diabetą ar susirūpinusiems dėl svorio kontrolės, vertėtų sumažinti vartojimą.
Vyresnio amžiaus asmenys ir nėščios moterys. Prieš reguliariai vartojant rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojama daug vaistų.
Ar tai reiškia, kad dietinė kola pavojinga?
Nebūtinai. Retkarčiais vartojama dietinė kola daugumai suaugusiųjų greičiausiai nekenkia. Problema kyla tada, kai viena skardinė per savaitę virsta keliomis per dieną.
Mokslas kol kas neturi galutinio atsakymo. Tačiau jei jaučiate, kad po dietinės kolos jūsų skrandis „maištauja”, miegas pablogėja ar tiesiog jaučiatės ne taip gerai – jūsų kūnas jau duoda signalą.
Kokios alternatyvos
Jei norite sumažinti dietinės kolos kiekį, yra keletas paprastesnių pasirinkimų.
Paprastas vanduo – geriausias kasdieninis pasirinkimas hidratacijai.
Infuzuotas vanduo – įmeskite citrinų griežinėlių, uogų ar agurkų. Gausite skonį be jokių saldiklių.
Nesaldinta arbata – žalioji ar žolelių arbata suteikia antioksidantų ir praktiškai neturi kalorijų. Jei vengiate kofeino – rinkitės žolelių variantus.
Gazuotas vanduo su trupučiu sulčių – jei trūksta burbuliukų, tai geras kompromisas.
Galų gale, viena skardinė dietinės kolos retkarčiais tikriausiai nieko blogo nepadarys. Bet jei ji tapo kasdieniu ritualu – galbūt verta pagalvoti, ar tikrai jos reikia.
