Vienam sekmadieniui ieškojome, kur Alytuje galima pabūti tyliau, pamatyti ką nors naujo ir pabėgti nuo ekranų. Ir žinot, ką? Alytaus muziejai pasirodė esą tokie įdomūs, kad po apsilankymo kilo vienas klausimas – kodėl dar tiek mažai žmonių ten buvo?
Čia ne sausos ekspozicijos su dulkėmis. Čia pasakojimai, kurie įstringa. O kai kurie net verčia iš naujo pažvelgti į savo miestą.
Kraštotyros muziejus – šaknys, kurios gyvos
Jeigu Alytus turėtų širdį, ji plaktų čia. Iš išorės – paprastas pastatas, bet viduje laukia kelionė į tai, kuo gyvenome, kuo tikėjome ir ką vis dar saugom. Įžengus pirmyn pasitinka senosios dzūkų buities detalės, amatai, daiktai, kuriuos kai kurie dar prisimena iš močiutės trobos.
Nors galėtum pagalvoti, kad tokia ekspozicija skirta vyresniems, čia buvo ir vaikų, ir jaunuolių – visiems atsirado, prie ko sustoti. Nors valanda ir neprailgo, ji buvo per trumpa – norėjosi daugiau. Jei lankysitės su vaikais, paprašykit muziejaus darbuotojų edukacinės veiklos – nuo paprastų žaidimų iki kūrybinių dirbtuvių, čia tikrai stengiamasi.
Anzelmo Matučio namai – vaikystės kvapas eilėse
Čia tylu. Net labai. Bet įžengus į šią sodo apsuptą medinę trobelę – atrodo, kad pats poetas tuoj pravėręs duris paduos ranką. Tai muziejus, kuriame akimirkai sustoja laikas. Lentynose – knygos, rankraščiai, pieštukai. Ant stalo – rašomoji mašinėlė. Šalia – žurnalai, iškarpos, prisiminimai.
Vaikams – tai tarsi pasaka apie žmogų, kuris gebėjo kalbėt jų kalba. Suaugusiesiems – švelnus priminimas, kiek daug gali reikšti žodis. Gidas čia neskuba, kalba kaip senas pažįstamas. Gal todėl čia norisi grįžti. Dar kartą. Ramiai.
Poetas Jonynas – suaugusiųjų literatūrinė stotelė
Šis muziejus neprimena standartinių ekspozicijų. Jis – labiau kaip meno instaliacija, kurioje kiekvienas daiktas turi istoriją. Antano Jonyno asmeniniai daiktai, nuotraukos, leidiniai… bet svarbiausia – atmosfera. Jausmas, kad žengdamas į vidų atsiduri žmogaus gyvenimo detalėse, tarsi prisėdi pokalbiui su autoriumi.
Kai kurie lankytojai praleidžia čia net porą valandų – ne dėl eksponatų kiekio, bet dėl minčių, kurios kyla jų akivaizdoje.
Kur dar verta užsukti, jei įdomu ne tik istorija?
Jeigu norisi modernesnio pojūčio, verta aplankyti:
- Audiovizualiųjų menų centrą – čia rengiamos šiuolaikinio meno, video kūrinių, net garsinių instaliacijų parodos.
- Alytaus sinagogą – ne tik buvusi maldos vieta, bet ir aktyvi kultūros erdvė.
- Teminės parodos miesto galerijose – čia dažnai pasirodo vietinių menininkų kūryba, kurios nerasite niekur kitur.
Kodėl verta užsukti būtent dabar?
Šaltasis sezonas – tinkamas metas keisti rutiną. Vietoj prekybos centro – muziejus. Vietoj telefono – istorijos. Alytus turi kuo nustebinti, tereikia skirti valandą ar dvi. Įėjimo kainos – simbolinės, o kai kur lankymas net nemokamas.
Tad jei norite šį savaitgalį iš tiesų praleisti kitaip – nueikite ten, kur dar nebuvote. Nustebsite, kiek jausmo telpa miesto viduryje.Daugiau apie vietas, kurias verta aplankyti Alytuje – rasite Alytiskis.lt.