Liepos mėnesį sodų valdytojai strateginėmis intervencijomis optimizuoja obelų potencialą. Kruopštus vaisių retinimas pagerina atskirų vaisių kokybę, išlaikant 15-20 cm atstumus tarp obelų. Vasaros genėjimas pagerina medžio struktūrą ir saulės šviesos skvarbą, o tikslinga kenkėjų kontrolė apsaugo nuo vabzdžių ir ligų. Tiksli maistingųjų medžiagų analizė ir drėkinimo kontrolė palaiko tvirtą medžių vystymąsi. Įgyvendinant šiuos kruopščius metodus užtikrinama puiki vaisių produkcija ir sudaromos prielaidos rekordiniam derliaus sezonui.
Vaisių retinimas ir šakų palaikymas
Nors liepa gali atrodyti vėlyva vegetacijos sezono pradžia, patyrę obelų augintojai pripažįsta, kad šis mėnuo yra labai svarbus siekiant maksimaliai pagerinti vaisių kokybę ir būsimą medžių sveikatą. Kruopštus vaisių retinimas užtikrina, kad likusieji obuoliai užaugs didesni ir įgaus puikų skonį. Pašalinus perteklinius vaisius, išvengiama šakų lūžių ir sumažinamas medžiui tenkantis stresas.
Augintojai turėtų strategiškai retinti kekes, palikdami maždaug 15-20 cm atstumus tarp vaisių, kad kiekvienas obuolys būtų idealiai apšviestas saulės šviesos ir pasisavintų maistingąsias medžiagas. Be to, sunkias, vaisiais apkrautas šakas palaikant tvirtomis atramomis arba ryšuliais, išvengiama struktūrinių pažeidimų ir išlaikomas bendras struktūrinis medžio vientisumas, o tai skatina sveikesnį augimą ir gausesnį būsimą derlių.
Vasaros genėjimo būdai
Vasarinis genėjimas yra strateginė intervencija į obelų sveikatą ir produktyvumą. Rūpestingai pašalindami pasirinktas šakas liepos mėnesį sodininkai gali pagerinti saulės šviesos skvarbą, oro cirkuliaciją ir bendrą medžio struktūrą. Daugiausia dėmesio skirkite vandens daigams, susikertančioms šakoms ir sergančioms ar pažeistoms šakoms išpjauti.
Genėti reikia švariais, aštriais įrankiais, kad būtų sumažinta įtampa ir išvengta galimo ligų perdavimo. Atkreipkite dėmesį į vertikaliai augančius arba natūralią medžio formą gadinančius ūglius. Genėkite ne daugiau kaip 10-15 % visos medžio lapijos, kad išlaikytumėte jo gyvybingumą ir užtikrintumėte tolesnį vaisių derėjimą.
Kenkėjų ir ligų valdymas
Liepos mėn. kenkėjų kontrolės etape obelų augintojams tenka spręsti tris svarbiausius uždavinius: nustatyti galimas vabzdžių ir ligų grėsmes, užkirsti joms kelią ir jas sumažinti. Budri sodų stebėsena leidžia anksti aptikti tokias įprastas problemas kaip menkaverpės, obuolių lervos ir degligė.
Integruotos kenkėjų kontrolės strategijos apima feromoninių gaudyklių įrengimą, tinkamo atstumo tarp medžių išlaikymą ir tikslinių biologinių bei cheminių priemonių naudojimą. Kruopštus užkrėstų šakų genėjimas, nukritusių vaisių šalinimas ir medžių higienos palaikymas labai sumažina ligos plitimo riziką.
Tvarūs metodai, pavyzdžiui, naudingų plėšriųjų vabzdžių skatinimas ir ekologinis apdorojimas, padeda apsaugoti obelis ir kartu sumažinti poveikį aplinkai.
Maistinių medžiagų ir tręšimo strategijos
Maistinių medžiagų valdymas tampa kertiniu obelų produktyvumo akmeniu liepos mėnesio augimo fazėje. Liepos 1-15 d. sodų prižiūrėtojai atlieka audinių analizę, kad nustatytų svarbiausių maistinių medžiagų koncentraciją, pagal kurią nustatoma kitų metų tręšimo strategija.
Labai svarbu palaikyti tinkamą dirvos drėgmę ir išmanyti medžių poreikius konkrečioms maistinėms medžiagoms. Augintojai turi atsižvelgti į tikslius maistinių medžiagų poreikius: Reikia: 0,86-1,0 kg azoto, 0,18 kg fosforo ir 1,36-1,77 kg kalio vienai metrinei tonai raudonųjų obuolių.
Strateginis mikroelementų naudojimas ramybės, žiedlapių kritimo ir po derliaus nuėmimo laikotarpiais padeda optimizuoti medžių sveikatą. Rūpestingai išlaikant subalansuotą 58:12:2 kalcio, magnio ir kalio maistinių medžiagų santykį, išvengiama galimo maistinių medžiagų antagonizmo.
Drėkinimas ir dirvožemio drėgmės kontrolė
Liepos mėnesio drėkinimo valdymas yra labai svarbus obelų auginimo etapas, tiesiogiai paremtas tiksliomis mitybos strategijomis. Augintojai turi išlaikyti lengvai prieinamą vandenį, strategiškai rinkdami kritulius, kontroliuodami drėkinimą ir apgalvotai projektuodami kraštovaizdį.
Tinkamas drenažas ir toliau yra labai svarbus, kad būtų išvengta vandens užliejimo, kuris gali nualinti obelis. Žemę dengiantys augalai ir stori organinio mulčio sluoksniai padeda sulaikyti svarbią dirvožemio drėgmę, mažina garavimą ir palaiko šaknų sveikatą.
Atidžiai stebint oro sąlygas galima tiksliai reguliuoti drėkinimą, kad medžiai gautų idealų drėkinimą, nerizikuojant perlaistyti ar nepakankamai palaistyti. Sėkminga drėgmės kontrolė tiesiogiai prisideda prie stipraus medžių vystymosi ir galimo gausaus derliaus.
Prieš derliaus nuėmimą atliekami apdorojimo būdai „Stop-Drop
Prieš derliaus nuėmimą obuolių soduose vaisių kritimą gali sušvelninti kelios svarbios cheminės intervencijos, pad edančios augintojams išsaugoti potencialų derlių. Kalcio chlorido tirpalai gali sutvirtinti vaisių ląstelių sieneles, o NAA preparatai, naudojami likus 10-20 dienų iki derliaus nuėmimo, atitolina nokimą ir vaisių kritimą. AVG (ReTain) veiksmingai blokuoja etileno sintezę, lėtina nokimą ir spalvos vystymąsi, jei purškiamas likus maždaug mėnesiui iki numatyto derliaus nuėmimo.
NAA ir „ReTain” deriniai dažnai duoda puikių rezultatų, o konkrečios naudojimo normos pritaikomos atsižvelgiant į veislę ir aplinkos sąlygas. Įgyvendindami šias strategines intervencines priemones prieš derliaus nuėmimą, augintojai turi atsižvelgti į genetinius veiksnius, vandens stresą, mitybą ir temperatūrą.
Sodo ekosistema ir parama bitėms
Klestintis obelų sodas priklauso ne tik nuo cheminių intervencijų, bet ir nuo tvirto ekologinio tinklo, palaikančio apdulkinimą ir medžių sveikatą. Auginant žydinčius augalus, pavyzdžiui, angeliką ir raudonąjį dobilą, pritraukiami pagrindiniai apdulkintojai, pavyzdžiui, medunešės bitės ir kamanės, labai svarbūs vaismedžių dauginimuisi.
Sodininkai gali paskatinti bičių populiaciją palikdami netrikdomus dirvos plotus, kuriuose apleistuose pelių takeliuose natūraliai veisiasi kamanės. Strategiškai sodinant nedideles laukinių gėlių lysves, padidėja apdulkintojų įvairovė ir pagerėja sodo ekologinė pusiausvyra. Reguliari priežiūra, įskaitant medžių raiščių tikrinimą ir lapų kokybės stebėjimą, dar labiau palaiko produktyvią ir tvarią vaisių auginimo aplinką.
