Keletas mados elementų, iš pradžių skirtų vyrams, istorijos eigoje persikėlė į moterų spintas. Aukštakulniai, iš pradžių buvę persiška karine avalyne, tapo elegantiškais moteriškais bateliais. Pėdkelnės, kadaise buvusios išskirtinai vyriška apranga, virto moteriškomis kojinėmis. Rankinės iš praktiškų vyriškų aksesuarų virto stilingomis moteriškomis. Šios aprangos transformacijos atspindi kintančias visuomenės normas ir kvestionuoja tradicinius lyčių lūkesčius. Tų, kurie domisi dinamiška drabužių kultūrine kelione, laukia dar daugiau netikėtų mados pokyčių.
Aukštakulnių evoliucija: Nuo persų karių iki mados ženklų
Nors iš pradžių aukštakulniai buvo skirti praktiniams kariniams tikslams, per visą istoriją jie labai pasikeitė. X a. persų kareiviai pirmą kartą aukštakulnius avėjo tam, kad jodinėdami žirgais pritvirtintų kojas prie strėnų.
Pėdkelnės: kelionė nuo vyriškos aprangos iki moterų garderobo
Šimtmečius prieš tai, kai kojinės tapo moterų mados dalimi, jos buvo praktiškas drabužis, kurį dėvėjo tik Europos vyrai. Iš pradžių jos buvo skirtos jodinėjimui žirgais, o sudėtingi raštai ir spalvų variacijos rodė socialinį statusą.
Aukštesniosios klasės vyrai išsiskyrė sudėtingomis baltomis arba spalvotomis kojinėmis, o žemesniosios klasės vyrai dėvėjo paprastesnes. Per šimtmečius kojinės iš vyriškos aprangos palaipsniui persikėlė į moterišką, taip atspindėdamos besikeičiančias visuomenės normas.
Rankinės: Praktinio aksesuaro transformacija
Rankinė, tarsi tyli palydovė, per savo istoriją nuėjo nepaprastą kelią – nuo paprastų prie liemens nešiojamų maišelių iki rafinuotų mados aksesuarų. Iš pradžių jas nešiojo vyrai kaip praktiškus aksesuarus, tačiau mados dizaineriai, permąstę jų galimybes, palaipsniui jas pakeitė.
Stringai: Peržengiant kultūrines ir lyčių ribas
Kas verčia drabužį peržengti kultūrines ir lyčių normas per visą žmonijos istoriją? Šio reiškinio pavyzdys – stringai, atsiradę Afrikoje apie 42 000 m. pr. m. e. ir dėvėti tiek vyrų, tiek moterų senovės civilizacijose.
Iš pradžių sukurtos funkciniais tikslais, 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje iš sportininkus saugančių diržų virto provokuojančiais sportiniais drabužiais. Jų universalumas ir pritaikomumas atspindi platesnes socialines transformacijas, kvestionuojančias įprastas aprangos ir lytinės tapatybės ribas.
Nuo praktiškos sportinės aprangos iki kultūrinės mados pareiškimo – tamprės yra drabužis, kurio paskirtis ir socialinė reikšmė įvairiose epochose ir visuomenėse nuolat keitėsi.
Viršutiniai marškinėliai: Sporto ir mados normų apibrėžimas iš naujo
Dinamiškoje mados evoliucijoje ” crop top’ai” tapo transformuojančiu drabužiu, metančiu iššūkį tradiciniams sportiniams ir sartoriniams lūkesčiams. Iš pradžių sukurti vyrams kultūristams, kad jie galėtų nevaržomai judėti, šie apnuoginantys drabužiai iš pradžių prieštaravo visuomenės kuklumo normoms.
Palaipsniui plintant moterų madai, marškinėliai iš tabu tapo madingi, simbolizuojantys asmenines galias ir metantys iššūkį lytį ribojančioms aprangos riboms. Jų pripažinimas atspindi platesnį kultūrinį pokytį, kuriuo siekiama platesnių ir lankstesnių mados perspektyvų.
Šiandien „crop top’ai” peržengia lyčių ribas, atspindi subtilų asmeninės išraiškos supratimą ir meta iššūkį istoriniams aprangos apribojimams, pasitelkdami universalų, lengvai pritaikomą stilių.
Stebinanti kasdienės mados atributų kilmė
Po iš pažiūros įprastais drabužiais mada dažnai slepia įdomius istorinius pasakojimus, atskleidžiančius netikėtas transformacijas, kurios kvestionuoja šiuolaikinį suvokimą.
Aukštakulniai, iš pradžių sukurti persų kareiviams, kad sutvirtintų jų pėdas strėnose, ir kojinės, pirmą kartą dėvėtos vyrų IX a., parodo, kaip drabužiai evoliucionuoja nepaisydami lyčių skirtumų.
Iki Pirmojo pasaulinio karo rožinė spalva buvo laikoma vyriška, o mėlyna – moteriška.
Net tokie intymūs daiktai kaip higieniniai įklotai atsirado iš naujovių mūšio lauke, o tokios praktikos kaip joga, kurią iš pradžių sukūrė vyrai vyrams, dabar Vakarų kultūrose pirmiausia (daugiausia) traukia moteris.