Virtuviniai rankšluosčiai — tie patys, kuriais šluostome rankas, valome stalviršį, čiumpame karštą puodą — yra bene labiausiai terši daiktai namuose. Riebalai, maisto likučiai, drėgmė. Po kelių dienų jie pradeda keistai kvepėti. Po savaitės — jau atrodo, kad jokia skalbimo priemonė nebepadės.
Skalbiate karštai, pilate dvigubą dozę miltelių, pridedate baliklio. Išeina iš mašinos — lyg ir švarūs. Bet po pirmo panaudojimo vėl tas pats kvapas. Lyg riebalai būtų įsigėrę taip giliai, kad jokia chemija jų nepasiekia.
Ilgai galvojau, kad taip tiesiog yra. Kad virtuviniai rankšluosčiai — vienkartinis daiktas, kurį kas porą mėnesių reikia tiesiog išmesti ir nusipirkti naują. Kol viena pažįstama pasidalino triuku, kuris skambėjo absurdiškai. Bet veikė.
Ingredientas, kurio tikrai nesitikėjote
Paslaptis — sausos kepimo mielės. Tos pačios, kurias dedate į duoną ar pyragą.
Vienas paketėlis — maždaug 11 gramų — įmestas į skalbimo mašinos būgnelį kartu su įprastais milteliais. Ir viskas. Jokių papildomų veiksmų, jokio mirkymo, jokio trynimo.
Pirmas kartas, kai tai išbandžiau, netikėjau. Antras — pradėjau įtarti, kad kažkas čia yra. Trečias — supratau, kad grįžti prie senojo būdo nebenoriu.
Rankšluosčiai išeina gaivesni. Riebalai, kurie anksčiau likdavo net po kelių skalbimų, kažkur dingsta. Tas nemalonus „seno skuduro” kvapas — irgi.
Kaip tai veikia
Mielės — tai gyvos (na, sausos — pusiau gyvos) mikroorganizmų ląstelės. Jose yra fermentų, kurie sugeba skaidyti organines medžiagas. Būtent tai jos daro tešloje — skaido cukrų ir gamina anglies dioksidą, kuris pakelia duoną.
Skalbimo mašinoje vyksta panašus procesas. Mielių fermentai padeda skaidyti riebalus ir kitas organines nuosėdas, kurios įsigėrusios į audinio pluoštus. Skalbimo milteliai atlieka savo darbą paviršiuje, o mielės — giliau.
Be to, mielės padeda neutralizuoti kvapus. Ne užmaskuoti, o tiesiog neutralizuoti — kad nebeliktų tų bakterijų skilimo produktų, kurie sukelia tą nemalonų „seno skuduro” aromatą.
Ir svarbiausia — mielės visiškai išsiskalauja. Jokių likučių, jokio kvapo, jokio poveikio audiniui.
Žingsnis po žingsnio: kaip tai padaryti
Pirma. Surinkite virtuvinius rankšluosčius. Geriausia skalbti juos atskirai nuo kitų skalbinių — jie dažniausiai nešvaresni ir reikalauja intensyvesnio skalbimo.
Antra. Įdėkite rankšluosčius į skalbimo mašinos būgnelį. Neperpildykite — rankšluosčiai turi turėti vietos judėti.
Trečia. Ant rankšluosčių išberkite vieną paketėlį (11 g) sausų mielių. Tiesiog atplėškite ir išberkite — nieko sudėtingo.
Ketvirta. Į skalbimo miltelių stalčiuką įpilkite įprastą kiekį skalbimo priemonės. Tokį patį, kokį visada naudojate.
Penkta. Pasirinkite įprastą skalbimo režimą medvilnei arba mišriems audiniams. Temperatūra — 40–60 laipsnių. Karštas vanduo padeda mielėms veikti efektyviau.
Šešta. Kai ciklas baigiasi — iškart išimkite rankšluosčius. Nepalikite jų būgnelyje — drėgni audiniai uždaroje erdvėje greitai pradeda kvepėti pelėsiu.
Viskas. Jokių papildomų veiksmų, jokio mirkymo, jokio dvigubo skalbimo.
Ką daryti su įsisenėjusiomis dėmėmis
Mielės puikiai tvarko kvapus ir riebalus, bet senosioms, jau „įkepusioms” dėmėms gali prireikti papildomos pagalbos.
Prieš skalbimą sudrėkinkite dėmę ir užtepkite pastą iš kepimo sodos ir vandens. Arba tiesiog šiek tiek skystos skalbimo priemonės tiesiai ant dėmės. Palikite 15–30 minučių, tada skalbkite su mielėmis kaip įprasta.
Baltiems rankšluosčiams galite pridėti šaukštą baliklio į miltelių stalčiuką. Bet atsargiai su spalvotais — baliklis juos nudažys.
Jei po skalbimo dėmė vis dar matosi — nekiškite į džiovyklę. Karštis „užfiksuoja” dėmę, ir tada ją pašalinti bus beveik neįmanoma. Geriau pakartokite skalbimą.
Keletas atsargumo taisyklių
Vienas paketėlis — vienas skalbimas. Daugiau mielių — ne geriau. Per didelis kiekis gali palikti likučių ant audinio.
Tik sausos mielės. Šviežios mielės netinka — jos per aktyvios ir gali sukelti netikėtų reakcijų.
Iškart išimkite. Drėgni rankšluosčiai, palikti uždarame būgnelyje, pradeda kvepėti per kelias valandas. Visa prasmė dingsta.
Išbandykite pirmą kartą. Jei turite labai jautrių audinių ar neįprastų spalvų, pirmą kartą išbandykite su vienu rankšluosčiu, kad įsitikintumėte, jog viskas gerai.
Kaip dažnai skalbti virtuvinius rankšluosčius
Daugelis žmonių skalbia virtuvinius rankšluosčius per retai. Jei naudojate kasdien — skalbkite bent kas 3–4 dienas. Jei jie šlapsta ir džiūsta kelis kartus per dieną — dar dažniau.
Drėgnas, riebalais aplipęs rankšluostis — puiki terpė bakterijoms daugintis. Jei rankšluostis jau kvepia — jis jau per senas. Skalbkite iškart.
Ir dar vienas patarimas: turėkite kelis rankšluosčių komplektus. Kol vieni skalbinėje — kiti kabinete. Tada niekada netrūks švarių, ir nereikės tęsti su tais, kurie jau „subrendę”.
Alternatyvos, jei mielių po ranka nėra
Mielės — ne vienintelis būdas. Jei jų neturite arba norite pabandyti kažką kita:
Kepimo soda — pusė puodelio į būgnelį. Veikia panašiai — neutralizuoja kvapus ir padeda pašalinti riebalus.
Actas — pusė puodelio į skalavimo skyrelį. Švelnus rūgštiklis, kuris minkština audinius ir naikina kvapus. Bet nenaudokite kartu su balikliu — reakcija gali būti nemaloniai intensyvi.
Labai karštas skalbimas — 90 laipsnių, jei audinys leidžia. Karštis pats savaime naikina bakterijas ir padeda ištirpdyti riebalus.
Bet mielės lieka mano mėgstamiausias būdas. Pigios, veiksmingos, ir tas jausmas, kai iš mašinos išimi rankšluosčius, kurie tikrai kvepia švariai — neįkainojamas.
Mažas triukas, didelis skirtumas
Virtuviniai rankšluosčiai — ne tas daiktas, apie kurį norisi galvoti. Bet kai jie švarūs ir gaivūs — virtuvė iškart atrodo kitaip. Maloniau dirbti, maloniau būti.
Vienas paketėlis mielių. Vienas skalbimas. Ir rankšluosčiai, kurie pagaliau atrodo taip, kaip turėtų — švarūs, gaivūs, be to amžino riebalų kvapo.
Mano pažįstama buvo teisi. Kartais patys keisčiausi triukai — patys veiksmingiausi.
