Virtuvės užuolaidos – tikri kančios vaikai. Jos kasdien gauna viską: riebalų purslus, garų drėgmę, dulkes, o jei šalia krosnis ar židinys – dar ir suodžius. Po kelių metų net balčiausios užuolaidos tampa pilkšvos, lipnios ir kvepia viskuo, kas buvo kepama.
Mano užuolaida kabojo prie krosnies trejus metus. Iš pradžių ji buvo kreminė, švelni, graži. Dabar – pilka, su gelsvomis dėmėmis, suodžių ruožais apačioje. Pagalvojau – tiesus kelias į šiukšlių konteinerį.
Bet prieš išmesdama nusprendžiau išbandyti seną metodą, apie kurį skaičiau senose namų šeimininkių knygose. Jokių brangių valymo priemonių, jokio mechaninio trinimo. Tik mirkymas specialiame tirpale. Po kelių valandų vanduo buvo juodas, o užuolaida – beveik kaip nauja.
Paslaptis – du paprasti ingredientai
Tirpalas, kurį naudojau, sudarytas iš dviejų dalykų: tarkuoto buitinio muilo ir skalbimo sodos. Abu ingredientai seni kaip pasaulis ir kainuoja centus.
Kodėl tai veikia? Muilas emulsuoja riebalus – jis „sugauna” aliejaus daleles ir neleidžia joms vėl prilipti prie audinio. Skalbimo soda padidina tirpalo šarmingumą, o tai padeda suskaityti riebalų junginius ir atpalaiduoti įsiėdusius nešvarumus.
Kartu šie du ingredientai sukuria galingą, bet švelnų valymo mišinį. Jis veikia pats – jums nereikia trinti, šveisti ar stengtis. Tiesiog mirkote ir laukiate.
Kaip paruošti tirpalą
Paimkite didelį dubenį arba vonią – priklausomai nuo užuolaidų dydžio. Pripilkite šilto vandens – ne karšto, kad nepažeistumėte audinio, bet pakankamai šilto, kad ingredientai gerai ištirptų.
Į kiekvieną litrą vandens įdėkite maždaug 1 šaukštą (15 ml) skalbimo sodos. Gerai išmaišykite, kol ištirps.
Tada įberkite tarkuoto buitinio muilo – tiek, kad susidarytų pastovi puta. Tikslaus kiekio nėra – maišykite, kol tirpalas taps muiluotas ir šiek tiek slidus.
Prieš merkdami užuolaidas, patikrinkite tirpalą nematomoje audinio vietoje. Tai svarbu, jei užuolaidos spalvotos – įsitikinkite, kad spalva neblunka.
Mirkymo procesas
Panardinkite užuolaidas į tirpalą taip, kad audinys būtų visiškai padengtas. Išskleiskite raukšles – jose gali kauptis nešvarumai ir tirpalas neprieis.
Palikite mirkti keletą valandų – galite ir per naktį. Kartais švelniai paspauskite audinį, kad nešvarumai geriau išsiskirtų.
Po kurio laiko pamatysite, kaip vanduo keičia spalvą. Mano atveju po kelių valandų jis buvo tiesiog juodas – negalėjau patikėti, kiek nešvarumų buvo įsigėrę į audinį.
Svarbu: netrynikite ir nešveiskite. Visą darbą atlieka tirpalas. Mechaninis trinimas gali pažeisti audinį, ypač jei jis jau silpnas nuo saulės ir laiko.
Po mirkymo
Kai mirkymas baigtas, nusausinkite užuolaidas ir kruopščiai išskalaukite švariu vandeniu. Skalaukite tol, kol nebeliks putų – tai svarbu, nes muilo likučiai gali pritraukti naujas dulkes.
Patikrinkite kraštus ir siūles – ten dažniausiai lieka daugiausiai nešvarumų. Jei matote, kad kažkur dar liko dėmių – galite tą vietą pamirkyti dar kartą.
Tada sudėkite į skalbimo mašiną ir paleiskite įprastą skalbimo ciklą su švelniu plovikliu. Jei užuolaidos baltos ir vis dar atrodo pilkšvai – galite pridėti šiek tiek švelniaus baliklio.
Rezultatai
Mano užuolaidos po šio proceso atrodė beveik kaip naujos. Ne visiškai – vis dėlto treji metai prie krosnies paliko pėdsakų. Bet skirtumas buvo milžiniškas.
Riebalų lipnumas dingo visiškai. Pilkšvas atspalvis pasitraukė. Suodžių dėmės išbluko iki minimumo. O svarbiausia – visa tai be jokio trinimo ir pastangų.
Kam dar tinka šis metodas
Ne tik virtuvės užuolaidoms. Šis tirpalas puikiai veikia su bet kokiais ilgai neprižiūrėtais tekstilės gaminiais – staltiesėmis, servetėlėmis, patalyne, kuri ilgai gulėjo spintoje.
Ypač rekomenduoju išbandyti prieš išmetant daiktą, kuris atrodo beviltiškai suteptas. Daugelis po šio mirkymo atgyja – ir sutaupote pinigų naujam pirkiniui.
Tik vienas įspėjimas: šis metodas tinka plaunamiems audiniams. Šilką, vilną ar kitus jautrius audinius valykite kitaip.
