Tauriųjų metalų parduotuvių darbuotojai pasakoja, kad daugelis klientų ateina su tais pačiais klausimais ir tomis pačiomis baimėmis. Dalis žmonių nesiryžta pirkti vien todėl, kad jaučiasi nepakankamai informuoti. Kiti priima sprendimus remdamiesi mitais, kurie cirkuliuoja internete. Šis tekstas – bandymas atsakyti į dažniausius klausimus paprastai ir be pagražinimų.
Ar auksas tikrai gera investicija, ar tai tik reklaminė frazė?
Priklauso nuo to, ką vadinate „gera investicija”. Jei tikitės per metus padvigubinti pinigus – auksas greičiausiai nėra jūsų pasirinkimas. Istoriškai aukso kaina auga lėčiau nei, pavyzdžiui, akcijų rinkos per augimo laikotarpius.
Tačiau auksas daro kažką kita. Jis išsaugo vertę tada, kai kiti aktyvai krenta. Per 2008-ųjų finansų krizę, kai akcijų indeksai smuko 40-50 procentų, auksas pabrango. Per pandemiją – panašiai. Per pastaruosius dvejus metus, kai infliacija graužė santaupas, auksas vėl demonstravo tvirtumą.
Todėl tiksliau būtų sakyti: auksas yra gera apsaugos priemonė, ne pelno generatorius. Dalis portfelio, kuri padeda miegoti ramiau.
Kiek minimaliai reikia pinigų pradėti?
Mažiau nei daugelis mano. Vieno gramo aukso luitai kainuoja apie 110-120 eurų. Tai maždaug tiek, kiek vidutinis lietuvis išleidžia pramogoms per savaitgalį. Penki gramai – apie 550-600 eurų.
Tiesa, perkant labai mažus kiekius, marža procentais yra didesnė. Vieno gramo luite pardavėjo uždarbis gali siekti 8-10 procentų nuo biržos kainos. Šimto gramų luite – vos 2-3 procentus. Todėl jei planuojate kaupti ilgainiui, efektyviau retkarčiais pirkti didesnius kiekius nei dažnai – mažus.
Kaip atskirti tikrą auksą nuo padirbinio?
Legalūs pardavėjai Lietuvoje prekiauja tik sertifikuotais produktais iš pripažintų gamyklų. Kiekvienas luitas turi unikalų numerį, prabos ženklą ir gamintojo logotipą. Populiariausi gamintojai – Šveicarijos Valcambi, PAMP, Argor-Heraeus – yra tarptautinėse LBMA (Londono tauriųjų metalų asociacijos) sąrašuose.
Perkant iš legalios įmonės, klastotės rizika praktiškai lygi nuliui. Problemos kyla tada, kai žmonės bando pirkti „iš rankų” – skelbimuose, turgavietėse ar iš nepažįstamų asmenų. Tokiais atvejais rizikuojate ne tik gauti padirbinį, bet ir įsivelti į nelegalią veiklą.
Jei turite senų juvelyrinių dirbinių ar neaiškios kilmės aukso ir norite patikrinti autentiškumą, daugelis tauriųjų metalų įmonių siūlo nemokamą patikrinimą rentgeno fluorescencijos aparatu. Procesas trunka kelias minutes ir nesubraižo metalo.
Kodėl luitai, o ne monetos?
Abu variantai tinka, tačiau turi skirtumų.
Investicinis auksas luitų pavidalu paprastai yra pigesnis gramo kaina, nes gamybos procesas paprastesnis. Be to, luitai kompaktiški ir lengvai sandėliuojami – šimtas gramų telpa delne.
Investicinės monetos – Krugerrandai, Maple Leaf, Filharmonikai – turi šiek tiek didesnę maržą, tačiau kai kurie investuotojai jas vertina dėl atpažįstamumo ir estetikos. Monetos taip pat lengviau dalijamos – jei reikės parduoti dalį pozicijos, patogiau atiduoti kelias monetas nei pjauti luitą.
Numizmatinės (kolekcinės) monetos – atskira kategorija. Jų kaina priklauso ne tik nuo metalo vertės, bet ir nuo retumo, būklės, paklausos tarp kolekcininkų. Tai spekuliatyvesnis pasirinkimas, reikalaujantis specifinių žinių.
Ar turėsiu mokėti mokesčius?
Investicinis auksas (999,9 prabos luitai ir tam tikros monetos) Europos Sąjungoje neapmokestinamas PVM. Tai reiškia, kad perkant mokate tik metalo kainą plius pardavėjo maržą.
Pardavimo mokesčiai sudėtingesni. Lietuvoje, jei parduodate auksą, kurį laikėte ilgiau nei metus, ir gaunate pelną, šis pelnas paprastai neapmokestinamas kaip turto pardavimo pajamos. Tačiau jei perkate ir parduodate dažnai, mokesčių inspekcija gali tai traktuoti kaip veiklą ir apmokestinti kitaip.
Konkrečiai situacijai visada verta pasitarti su mokesčių konsultantu, nes taisyklės gali keistis ir individuali situacija skiriasi.
Kur saugiai laikyti auksą?
Trys pagrindiniai variantai.
Namuose – tinka mažesniems kiekiams. Geras seifas, pritvirtintas prie sienos ar grindų, kainuoja 200-500 eurų ir suteikia bazinę apsaugą. Svarbu nepamiršti draudimo – standartinė namų turto draudimo polisė gali nepadengti tauriųjų metalų arba turėti žemus limitus.
Banko seifas – klasikinis pasirinkimas didesniems kiekiams. Nuoma kainuoja 100-300 eurų per metus priklausomai nuo dydžio ir banko. Privalumas – profesionali apsauga. Trūkumas – prieiga tik banko darbo valandomis.
Specializuotos saugyklos – kai kurios įmonės siūlo saugojimo paslaugas su draudimu. Auksas fiziškai saugomas jų patalpose, jūs gaunate nuosavybės dokumentus. Patogu, bet prarandate galimybę bet kada paimti metalą į rankas.
Ar galiu pirkti auksą internetu?
Taip, ir tai vis populiaresnis būdas. Legalios įmonės Lietuvoje turi internetines parduotuves, kuriose galite pasirinkti produktą, apmokėti ir gauti pristatymą į namus arba atsiimti parduotuvėje.
Svarbu rinktis tik patikrintus pardavėjus su fizine buveine Lietuvoje, skaidria kainodara ir aiškia grąžinimo politika. Tarptautinės platformos irgi egzistuoja, tačiau tada susiduriate su muitinės procedūromis ir papildomomis išlaidomis.
Ką daryti, jei prireiks pinigų ir norėsiu parduoti?
Parduoti auksą Lietuvoje nesudėtinga. Tos pačios įmonės, kurios parduoda, dažniausiai ir superka. Supirkimo kaina paprastai 2-5 procentais žemesnė nei pardavimo – tai pardavėjo marža.
Sertifikuotus luitus iš pripažintų gamintojų parduoti lengviausia – jų autentiškumas akivaizdus, pirkėjai pasitiki. Juvelyrinius dirbinius ar neaiškios kilmės auksą parduoti sunkiau ir kaina bus žemesnė.
Tarptautinis likvidumas – dar vienas privalumas. Valcambi ar PAMP luitą galite parduoti ne tik Vilniuje, bet ir Berlyne, Ciuriche ar Singapūre. Tai naudinga tiems, kas keliauja ar svarsto apie gyvenimą keliose šalyse.
Kiek aukso turėčiau turėti portfelyje?
Klasikinė finansų patarėjų rekomendacija – 5-10 procentų bendro investicinio turto. Tai pakankamai, kad pajustumėte naudą diversifikacijos metu, bet ne tiek daug, kad prarastumėte augimo galimybes, kai akcijų rinkos kyla.
Konservatyvesni investuotojai, ypač artėjantys prie pensijos, kartais laiko ir daugiau. Agresyvesni, tikintys akcijų rinkų perspektyvomis, gali rinktis mažiau arba visai neturėti.
Svarbu suprasti: nėra vieno teisingo atsakymo. Jūsų situacija, tikslai, rizikos tolerancija ir laiko horizontas lemia optimalią proporciją.
Ar aukso kaina gali nukristi?
Žinoma. Nėra tokio turto, kurio kaina tik kyla. Per pastaruosius dešimtmečius buvo laikotarpių, kai auksas pigo kelerius metus iš eilės. 2013-2015 metais kaina nukrito maždaug 40 procentų nuo piko.
Tačiau ilguoju laikotarpiu – per 20, 30, 50 metų – aukso kaina nuosekliai augo, aplenkdama infliaciją. Tai ir yra pagrindinė jo funkcija: ne greitas pelnas, o vertės išsaugojimas per kartų kartais.
Tie, kas perka auksą tikėdamiesi greitai uždirbti, dažnai nusivilia. Tie, kas perka galvodami apie dešimtmečius, paprastai būna patenkinti savo sprendimu.
