Būna taip: termometras rodo gerą skaičių, akmenys įkaitę, garas kyla gražiai, o vis tiek norisi išeiti anksčiau nei planavai. Ne dėl karščio. Dėl oro. Kvėpavimas tampa sunkus, galva apsunksta, o pirtis, kuri turėjo raminti, ima varginti. Ši situacija pažįstama daugeliui, nors apie ją kalbama per tyliai.

Kai temperatūra nekalta

Pirmas instinktas kaltinti pečių. Per karšta, per stipru, per greitai įkaito. Tačiau dažnai problema slypi visai kitur. Temperatūra gali būti ideali, o pojūtis vis tiek blogas. Kūnas reaguoja ne į skaičius ant sienos, o į orą, kuriuo kvėpuoji.

Jei oras nejuda, jei jis „stovi“, pirtis tampa sunkia. Net trumpas pasisėdėjimas pradeda varginti. Ir čia daug kas nustemba, nes pirtis juk nauja, graži, tvarkinga.

Kas vyksta, kai oras neturi kur išeiti

Pirtyje oras keičiasi nuolat. Šiltas kyla, vėsesnis leidžiasi. Jei šiam judėjimui nėra vietos, visas procesas užstringa. Garas kaupiasi, deguonies mažėja, kvėpavimas tampa paviršinis.

Žmonės dažnai sako, kad pirtyje „trūksta oro“. Tai labai tikslus apibūdinimas. Ir jis beveik visada susijęs su tuo, apie ką galvojama paskutinėje vietoje – apie ventiliaciją pirtims.

Kodėl apie tai negalvojama pradžioje

Įrengiant pirtį daug dėmesio skiriama medienai, pečiui, apšvietimui. Tai matomi dalykai. Ventiliacija lieka nematoma, todėl ir pamirštama. Atrodo, kad užteks durų plyšelio ar praverto langelio.

Deja, taip veikia retai. Pirtis yra uždara erdvė su aukšta temperatūra ir drėgme. Jai reikia suplanuoto oro judėjimo. Ne atsitiktinio.

Kaip atpažinti, kad problema būtent čia

Yra keli aiškūs ženklai, kuriuos žmonės pastebi jau po kelių seansų. Jie dažnai kartojasi skirtingose pirtyse.

Dažniausi pojūčiai:

• noras išeiti anksčiau nei planuota
• sunkumas galvoje po pirties
• jausmas, kad garas „spaudo“
• norisi nuolat atidaryti duris

Jei atpažįsti bent kelis iš jų, labai tikėtina, kad problema ne temperatūroje.

Kai durų atidarymas tampa „sprendimu“

Daug kas instinktyviai atidaro duris. Trumpam palengvėja. Įeina gryno oro, kvėpuoti tampa lengviau. Tačiau tai tik laikinas palengvėjimas. Uždarai duris ir viskas kartojasi.

Tai ženklas, kad pirtyje nėra natūralaus oro judėjimo. O tai reiškia, kad apie ventiliaciją pirtims reikėjo galvoti dar projektavimo metu, o ne po pirmų seansų.

Kodėl taisyti vėliau sunkiau

Įrengimo pradžioje viskas paprasčiau. Galima suplanuoti angas, kryptį, aukštį. Vėliau tai tampa kompromisų žaidimu. Gręžti, perdaryti, taikytis prie jau esančių sienų.

Todėl žmonės dažnai gyvena su problema metų metus. Pripranta prie trumpesnių seansų, dažnesnių išėjimų. Nors pirtis galėtų būti visai kitokia. Daugiau informacijos apie pirčių įrengimą galima rasti https://sauna.lt/. 

Gera pirtis leidžia kvėpuoti giliai

Kai oro judėjimas suplanuotas teisingai, pirtis jaučiasi kitaip. Net esant aukštesnei temperatūrai, kvėpavimas lieka lengvas. Galva švari. Kūnas atsipalaiduoja, o ne kovoja.

Tokioje pirtyje norisi pasilikti. Ne dėl karščio, o dėl būsenos. Ir būtent tai dažniausiai atskiria gerą pirtį nuo varginančios.

Sprendimas prasideda nuo klausimo

Klausimas labai paprastas. Kur pirtyje keliauja oras. Jei į jį nėra aiškaus atsakymo, verta sustoti ir pagalvoti. Nes pirtis nėra vien mediena ir šiluma. Ji yra ir kvėpavimas.

Apie ventiliaciją pirtims verta galvoti dar prieš pirmą lentą. Nes kai oras vietoje, visa pirtis pradeda veikti kitaip. Ir tada supranti, kad problema niekada nebuvo temperatūroje.