Kodėl regioniniai portalai vis dar turi prasmę
Kai visi kalba apie didžiuosius žiniasklaidos gigantus, regioniniai naujienų portalai gali atrodyti kaip anachronizmas. Bet praktika rodo visai ką kita. Žmonės nori žinoti, kas vyksta jų kieme, kodėl uždarė mėgstamą kavinę senamiestyje ar kur dingo tie garsūs balandžiai nuo rotušės stogo. Didieji portalai tokių istorijų nepasakos – jiems per smulkmeniškas turinys. O būtent čia ir slypi regioninių portalų jėga.
Lietuvoje turime apie šešiasdešimt savivaldybių, ir kiekviena – tai atskiras pasaulis su savo problemomis, politinėmis intrigomis, kultūriniu gyvenimu. Žmogus iš Telšių tikrai labiau domisi, kas nutiko jo mieste, nei kažkokia abstrakčia naujiena iš Vilniaus. Tai natūralu. Ir būtent šis lokalumas tampa konkurenciniu pranašumu, kurio didieji žaidėjai neturi.
Tačiau sukurti gyvybingą regioninį portalą – ne vaikų žaidimas. Tai reikalauja ne tik žurnalistinių įgūdžių, bet ir verslo sumanaus, technologinio raštingumo bei gebėjimo suprasti savo auditoriją geriau nei ji pati save supranta.
Nuo ko pradėti: tyrimai ir strategija
Prieš registruojant domeną ir perkant brangią WordPress temą, reikia atlikti namų darbus. Pirmas klausimas – ar jūsų regione tikrai yra vietos naujam portalui? Galbūt jau veikia trys panašūs projektai ir visi vos gyvuoja? O gal priešingai – žmonės skundžiasi, kad niekas nerašo apie vietos reikalus?
Pasivaikščiokite po miestą, pakalbėkite su žmonėmis kavinėse, stebėkite Facebook grupes. Kokios temos kelia diskusijas? Apie ką žmonės ginčijasi? Kas juos erzina ar džiugina? Šis etnografinis tyrimas duos daugiau naudingos informacijos nei bet kokios sudėtingos apklausos.
Pažiūrėkite, kas jau veikia rinkoje. Ne tam, kad kopijuotumėte, o kad suprastumėte spragas. Galbūt vietinis portalas rašo tik apie savivaldybės renginius ir ignoruoja verslo naujienas? O gal priešingai – per daug koncentruojasi į politiką ir pamiršta kultūrą? Jūsų užduotis – rasti tą nišą, kuri neužpildyta.
Strategija turi būti paprasta ir aiški. Ne „rašysime apie viską”, o „tapsime geriausiu šaltiniu apie [konkreti tema] [konkretaus miesto] gyventojams”. Pavyzdžiui: „Būsime pagrindiniu informacijos šaltiniu apie verslo galimybes ir vietinę ekonomiką Panevėžyje”. Arba: „Pasakosime jaunų žmonių istorijas ir kursime turinį, kuris įkvėps jaunimą likti Utenoje”.
Technologinė pusė: paprastai ir efektyviai
Geros naujienos – nebereikia būti programuotoju, kad sukurtumėte profesionaliai atrodantį portalą. Blogos naujienos – pasirinkimų yra tiek daug, kad lengva pasiklysti.
WordPress lieka aukso standartu naujienų portalams. Taip, kai kas sako, kad tai pasenusi sistema, bet ji veikia, turi tūkstančius temų ir papildinių, o svarbiausia – bet kuris freelance’ris gali ją prižiūrėti už prieinamą kainą. Alternatyvos kaip Webflow ar Ghost atrodo šiuolaikiškai, bet kai reikės rasti žmogų, kuris išspręs techninius klausimus 9 vakaro, gailėsitės pasirinkę egzotiką.
Pasirinkite greitą hostingą. Tai nėra vieta taupyti. Lėtai užsikraunantis puslapis – tiesiausias kelias prarasti skaitytojus. Lietuvoje yra gerų hostingo paslaugų teikėjų kaip Hostinger ar Serveriai.lt, kurie supranta vietinę rinką ir kalba lietuviškai.
Mobilumas – ne pasirinkimas, o būtinybė. Daugiau nei 70% žmonių naujienas skaito telefone. Jei jūsų portalas neveikia sklandžiai mobiliajame, galite iš karto užsidaryti. Testuokite viską telefone pirmiausia, o tik paskui kompiuteryje.
Nepamirškite SEO. Tai nereiškia, kad reikia kimšti raktažodžius kaip sovietmečio dešrą. Bet pagrindiniai dalykai – greitis, tinkama struktūra, meta aprašymai, alt tekstai nuotraukoms – turi būti tvarkoje. Google yra vienas svarbiausių jūsų srauto šaltinių, ypač pradžioje.
Turinys – karalius, bet kokio turinio?
Štai kur dauguma regioninių portalų žlunga. Jie pradeda kopijuoti didžiųjų portalų stilių ir temas, nors turėtų daryti priešingai – pasakoti istorijas, kurių niekas kitas nepasakos.
Geriausi regioniniai straipsniai nėra apie tai, ką pasakė meras spaudos konferencijoje. Tai istorijos apie žmones. Apie mokytoją, kuri 30 metų mokė vaikų ir dabar išeina į pensiją. Apie jauną verslininką, kuris atidarė neįprastą parduotuvę. Apie pensininkę, kuri išgelbėjo istorinį pastatą nuo griovimo. Šios istorijos kuria emocinį ryšį su skaitytojais.
Žinoma, reikia rašyti ir apie savivaldybės sprendimus, ir apie vietos politiką. Bet ne sausai perpasakojant pranešimus spaudai, o aiškinant, ką tai reiškia paprastam žmogui. „Savivaldybė patvirtino biudžetą” – nuobodu. „Kodėl jūsų mokesčiai už šiukšles kils 15 procentų” – štai tai jau įdomu.
Vizualumas svarbus. Investuokite į gerą fotoaparatą arba bent išmokite fotografuoti telefonu kaip reikiant. Vietinės nuotraukos visada geresnės nei stock’o paveikslėliai. Žmonės atpažįsta savo gatves, veidus, vietas – tai kuria priklausymo jausmą.
Dažnumas svarbesnis už kiekį. Geriau publikuoti du kokybiškai parašytus straipsnius per dieną nei dešimt prastų. Nuoseklumas irgi kritiškai svarbus – jei šiandien publikuojate penkis straipsnius, o paskui savaitę tylite, auditorija neprisirišs.
Kaip surasti ir išlaikyti žurnalistus
Didžiausia problema regionuose – žmonės. Geri žurnalistai dažniausiai važiuoja į Vilnių ar Kauną, kur atlyginimai didesni ir galimybių daugiau. Kaip konkuruoti?
Pirma, ieškokite ne tik profesionalių žurnalistų. Mokytojai, bibliotekininkai, kultūros darbuotojai dažnai puikiai rašo ir gerai pažįsta bendruomenę. Jie gali būti puikūs korespondentu, ypač pradžioje, kai negalite mokėti pilno etato atlyginimų.
Studentai – neišnaudotas resursas. Vietiniame kolegijos ar universiteto filiale tikrai yra jaunų žmonių, kurie nori praktikos ir galimybės publikuotis. Taip, jiems reikės daugiau redagavimo, bet jie atneša šviežio požiūrio ir energijos.
Mokėkite tiek, kiek galite, bet būkite sąžiningi. Jei negalite mokėti rinkos kainų, pasiūlykite kitų dalykų – lankstumo, galimybės dirbti iš namų, įdomių projektų. Bet nemėginkite eksploatuoti žmonių „dėl patirties” ar „dėl portfolio”. Tai neetiška ir ilgalaikėje perspektyvoje neveiks.
Investuokite į mokymą. Net patyrę žurnalistai gali nesuprasti SEO, socialinių tinklų ar multimedijos. Organizuokite mokymus, dalinkitės žiniomis, kurkite mokymosi kultūrą. Tai padės ne tik gerinti kokybę, bet ir išlaikyti žmones.
Pinigai: kaip išgyventi ir augti
Būkime atviri – dauguma regioninių portalų neužsidirba. Jie gyvuoja iš entuziazmo, asmeninių santaupų ar kažkieno geradarystės. Bet tai ne strategija, tai kelias į perdegimą ir užsidaryma.
Reklama yra akivaizdžiausias pajamų šaltinis, bet ne vienintelis. Vietiniai verslai nori pasiekti vietinius žmones, ir jūsų portalas tam idealus. Bet nepardavinėkite tik banerių – pasiūlykite native reklamos, verslo istorijų, renginių aprašymų. Sukurkite paketus, kurie realiai padeda verslininkams, ne tik ima jų pinigus.
Prenumerata gali veikti, bet tik jei jūsų turinys tikrai unikalus ir vertingas. Žmonės nemokės už perpasakotas naujienas iš kitų šaltinių. Bet jei teikiate išskirtinę informaciją, gilias analizes, ekskluzyvius interviu – tuomet taip, žmonės gali mokėti.
Renginiai – neakivaizdus, bet perspektyvus pajamų šaltinis. Diskusijos, konferencijos, networking’o vakarai ne tik uždirba pinigų, bet ir stiprina bendruomenę bei jūsų poziciją joje. Be to, tai puikus turinys portalui.
Projektinė parama – nevenkite kreiptis dėl finansavimo. Yra įvairių fondų, kurie remia vietos žiniasklaidą. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nevyriausybinių organizacijų programos, net ES projektai – galimybių yra, tik reikia laiko ir pastangų paraiškoms rašyti.
Diversifikuokite pajamų šaltinius. Niekada nepriklausykite nuo vieno kliento ar vienos pajamų rūšies. Tai rizikinga ir apriboja jūsų redakcinę nepriklausomybę.
Socialiniai tinklai ir bendruomenės kūrimas
Jūsų portalas – tai ne tik svetainė. Tai bendruomenė, ir ji gyvena socialiniuose tinkluose. Facebook, Instagram, net TikTok – kiekviena platforma turi savo vietą strategijoje.
Facebook grupės yra aukso kasykla regioniniams portalams. Sukurkite grupę, kur žmonės gali diskutuoti apie vietos reikalus, dalintis nuotraukomis, užduoti klausimus. Jūs būsite moderatorius ir turinio kuratorius, bet leiskite bendruomenei gyvuoti organiškai. Geriausi straipsnių pomyslai dažnai ateina iš grupės diskusijų.
Instagram tinka vizualiam turiniui – vietos vaizdai, renginiai, žmonių portretai. Jaunesnė auditorija daugiau laiko praleidžia čia nei Facebook’e, tai jei norite pasiekti jaunimą, Instagram būtinas.
TikTok gali atrodyti keistai naujienų portalui, bet kai kurie regioniniai portalai jau sėkmingai jį naudoja. Trumpi, dinaminiai video apie vietos įvykius, užkulisius, lengvą turinį – tai gali puikiai veikti ir atnešti naują auditoriją.
Bet nesimėtykite visur. Geriau būti aktyviam ir kokybiškai tvarkyti dvi platformas nei prastai – penkias. Pasirinkite, kur jūsų auditorija praleidžia laiką, ir fokusuokitės ten.
Atsakykite į komentarus. Visada. Net jei tai kritika ar nesutarimas. Tai rodo, kad už portalo yra gyvi žmonės, kuriems rūpi. Žinoma, ištrinkite šlamštą ir pažeidimus, bet konstruktyvi kritika – tai dovana, ne problema.
Kai viskas subyrėja ir kaip vėl atsikelti
Pasakysiu tiesiai – bus sunku. Bus dienų, kai niekas neskaitys jūsų straipsnių. Bus savaitės be pajamų. Bus konfliktų su vietos valdžia, verslininkais ar skaitytojais. Žurnalistas ateis ir išeis po mėnesio. Technologijos suges pačiu blogiausiu metu.
Vienas iš didžiausių iššūkių – spaudimas iš vietos valdžios ir verslo. Mažame mieste visi pažįsta visus, ir kritiškas straipsnis apie merą gali reikšti, kad jo pusbrolis nebepirks reklamos. Arba kad jūsų vaikas turės problemų mokykloje. Tai realybė, su kuria susiduria regioniniai žurnalistai.
Čia svarbu turėti principus ir jų laikytis. Taip, kartais tai kainuos pinigų ar santykių. Bet jei prarasite patikimumą, prarasite viską. Žmonės skaito jūsų portalą, nes pasitiki, kad pasakysite tiesą, net kai ji nepatogi.
Burnout’as – reali grėsmė. Kai dirbi žurnalistu, redaktoriumi, pardavėju, techninės priežiūros specialistu ir buhalteriu viename asmenyje, greitai išsisemsi. Būtina rasti būdų atsigauti. Delegavimas, net jei tai kainuoja pinigų, dažnai yra investicija į išlikimą.
Nesitikėkite greitų rezultatų. Auditorijos augimas – tai maratonas, ne sprintas. Pirmieji metai bus sunkiausi. Antrieji – vis dar sunkūs, bet jau matysis pažanga. Trečiais metais, jei išsilaikysite, jau turėsite stabilią auditoriją ir pajamų srautus.
Kai viskas susitvarkė ir portalo ateitis atrodo šviesiai
Jei praėjote per pradžios sunkumus ir vis dar čia esate, sveikinu – priklausote mažumai. Daugelis projektų žlunga per pirmuosius metus. Jūs įrodėte, kad jūsų regionas tikrai reikalingas tokio portalo ir kad galite jį suteikti.
Dabar laikas galvoti apie plėtrą, bet protingai. Galbūt galite samdyti dar vieną žurnalistą? Arba investuoti į geresnę techniką? Pradėti podkastą ar video turinį? Tik nedarykite to, kol neturite stabilaus pagrindo – geriau būti mažam ir stabiliam nei dideliam ir trapiam.
Matuokite tai, kas svarbu. Ne tik peržiūrų skaičių, bet ir įsitraukimą, grįžtančių skaitytojų procentą, laiką puslapyje. Šios metrikos parodo, ar žmonės tikrai skaito ir vertina jūsų turinį, ar tik atsitiktinai užkliuvo.
Klausykite savo auditorijos, bet nepasiduokite kiekvienam pageidavimui. Jūs esate žurnalistai, ne pramogų teikėjai. Kartais reikia rašyti apie nepatogias temas, net jei tai sumažina peržiūras. Jūsų vertė – ne tik srautas, bet ir įtaka, patikimumas, bendruomenės formavimas.
Regioninis portalas gali būti ne tik verslas, bet ir misija. Jūs duodate balsą tiems, kurie kitaip nebūtų išgirsti. Pasakojate istorijas, kurios kitaip liktų nepasakytos. Laikote atsakingais tuos, kurie kitaip nebūtų atsakingi. Tai gali skambėti patetiškai, bet tai tiesa – gera vietinė žiniasklaida stiprina demokratiją ir bendruomenę.
Lietuvoje yra vietos daugeliui gerų regioninių portalų. Ne visi išgyvens, ne visi taps pelningi. Bet tie, kurie sujungs kokybišką žurnalistiką, protingą verslo modelį ir tikrą ryšį su bendruomene, turi visas galimybes ne tik išgyventi, bet ir klestėti. Ir svarbiausia – daryti tikrą skirtumą žmonių, kuriems tarnauja, gyvenime.
