Paskutinį kartą pirkdami mėgstamus sausainius ar skalbimo miltelius turbūt net nesusimąstėte, kad gaunate mažiau nei anksčiau. Kaina lentynoje ta pati, pakuotė atrodo pažįstamai, spalvos ir logotipas nepakitę. Tačiau viduje kažkas pasikeitė — ir ne jūsų naudai.

Ši praktika sparčiai plinta visame pasaulyje, o Lietuvos parduotuvės nėra išimtis. Gamintojai ištobulino metodus, kaip sumažinti produkto kiekį taip, kad eilinis pirkėjas to nepastebėtų. Ir tai nėra atsitiktinumas — tai kruopščiai apgalvota strategija, kuria naudojasi net didžiausi ir gerbiamiausiai prekių ženklai.

Kodėl tai vyksta dabar dažniau nei bet kada

Augant gamybos ir logistikos išlaidoms, įmonės atsiduria prieš pasirinkimą: kelti kainas arba mažinti produkto kiekį. Pirmas variantas akivaizdus — pirkėjai iškart pastebi, kai mėgstama prekė pabrango. Antrasis — kur kas subtilus ir dažnai praeina pro akis.

Ši taktika turi net oficialų pavadinimą — shrinkflation, arba „susitraukimo infliacija”. Terminas tiksliai apibūdina reiškinį: produktas „susitraukia”, o jo kaina lieka infliuota. Rezultatas — už tuos pačius pinigus gaunate mažiau.

Gamintojai puikiai žino vartotojų psichologiją. Daugelis iš mūsų automatiškai griebiame įprastą prekę, net nepažvelgę į smulkų šriftą. Būtent tuo ir naudojamasi.

Kaip pakuotės dizainas slepia tikrovę

Pakuočių kūrėjai tapo tikrais iliuzionistais. Išorinė dėžutė ar maišelis lieka beveik identiški, tačiau viduje situacija kitokia. Dažniausios taktikos:

Papildomas oras pakuotėje — traškučių maišelis atrodo toks pat pilnas, bet produkto viduje sumažėjo. Storesnės vidinės sienelės ir „lankstymai” — sukuria įspūdį, kad pakuotė pilna, nors realiai užima dalį tūrio. Mažesni vienetai toje pačioje dėžutėje — sausainių ar šokoladukai tampa truputį mažesni, tačiau jų skaičius išlieka tas pats.

Vizualiniai triukai taip pat populiarūs. Ryškesnės spalvos, didesnės nuotraukos, pakeistos proporcijos — visa tai nukreipia dėmesį nuo smulkaus svorio nurodymo pakuotės apačioje ar šone.

Penki greiti patikrinimai prie lentynos

Norint nepakliūti į šią spąstus, nereikia tapti ekspertu. Pakanka išmokti keletą paprastų įpročių, kuriuos galite pritaikyti kiekvieną kartą eidami apsipirkti.

Pirmiausia — visada pažvelkite į grynojo svorio ar tūrio nurodymą. Jis dažniausiai būna smulkiu šriftu pakuotės apačioje. Jei reguliariai perkate tą patį produktą, greičiausiai prisiminsite ankstesnį skaičių.

Antra — palyginkite panašias prekes lentynoje. Skirtingi prekių ženklai ar net to paties gamintojo variantai gali turėti skirtingą kiekį už panašią kainą.

Trečia — atkreipkite dėmesį į pakuotės fizinį storį. Jei dėžutė atrodo neįprastai lengva ar viduje jaučiasi daug tuščios erdvės — tai perspėjimo ženklas.

Ketvirta — suskaičiuokite vienetus. Sausainių, kapsulių, servetėlių pakuotėse vienetų skaičius dažnai sumažinamas tyliai.

Penkta — stebėkite dizaino pokyčius. Naujas pakuotės dizainas dažnai sutampa su turinio sumažinimu — taip pirkėjui sunkiau palyginti su ankstesne versija.

Vieneto kaina — jūsų geriausias draugas

Daugelyje parduotuvių prie kainoraščio nurodoma ir vieneto kaina — kiek kainuoja produktas perskaičiavus už kilogramą ar litrą. Tai galingiausias įrankis, padedantis atskleisti paslėptą pabrangimą.

Pavyzdžiui, du jogurtai gali kainuoti vienodai — 1,50 euro. Tačiau vieno pakuotėje 400 gramų, kito — 350 gramų. Vieneto kaina iškart parodys, kuris iš tikrųjų brangesnis.

Jei pastebėjote, kad mėgstamo produkto vieneto kaina staiga pakilo, nors lentynos kaina nepakito — greičiausiai susidūrėte su „shrinkflation”. Produkto sumažėjo, o jūs to net nepastebėjote.

Išmaniojo telefono programėlės, skenuojančios brūkšninius kodus, gali padėti sekti kainų pokyčius laikui bėgant. Kai kurios net perspėja, jei produkto vieneto kaina reikšmingai pakito.

Ką daryti, kai pastebite

Užfiksavę įtartiną atvejį, turite keletą galimybių. Pirmiausia — dokumentuokite. Nufotografuokite pakuotę, kainų etiketę ir išsaugokite kvitą. Šie įrodymai gali praversti vėliau.

Galite kreiptis tiesiogiai į gamintoją ar mažmenininką. Nors atsakymas dažnai būna standartinis, įmonės seka vartotojų atsiliepimus ir į juos reaguoja, kai skundų skaičius auga.

Rimtesniais atvejais verta pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ypač jei manote, kad pakuotės dizainas tyčia klaidina arba informacija apie grynąjį svorį pateikta neaiškiai.

Socialiniai tinklai taip pat veikia. Paviešinti atvejai sulaukia dėmesio ir daro spaudimą gamintojams būti sąžiningesniems.

Kaip apsisaugoti ilguoju laikotarpiu

Vienas efektyviausių būdų — pereiti prie didesnių pakuočių, jei produktą naudojate reguliariai. Vieneto kaina dažniausiai mažesnė perkant didesnį kiekį, o gamintojai rečiau taiko „susitraukimo” taktiką didelėms pakuotėms.

Taip pat verta išbandyti parduotuvių nuosavas markes. Jos dažnai siūlo panašią kokybę už mažesnę kainą ir rečiau keičia pakuočių dydžius, nes konkuruoja kaina, o ne prekės ženklo prestižu.

Dar vienas patarimas — reguliariai peržiūrėkite savo pirkinių įpročius. Jei pastebėjote, kad mėgstamas produktas nuolat mažėja, galbūt atėjo laikas ieškoti alternatyvos. Rinka didelė, ir beveik visada galima rasti sąžiningesnį variantą.

Kodėl svarbu būti budriems

Kiekvienas tyliai sumažintas produktas — tai de facto kainų pakėlimas, kurio gamintojai nemato reikalo jums pranešti. Per metus tokie „nematomi” pakeitimai gali sudaryti reikšmingą sumą jūsų šeimos biudžete.

Sąmoningas apsipirkimas nereiškia, kad turite tapti paranojiku. Tai tiesiog reiškia žinoti žaidimo taisykles ir neleisti sau būti apgautam. Kelios papildomos sekundės prie lentynos gali sutaupyti dešimtis eurų per mėnesį — ir tai verta nedidelio papildomo dėmesio.