Europoje vyksta tylus, bet neišvengiamas pokytis – elektromobiliai pamažu užima vis didesnę naujų automobilių rinkos dalį. Tačiau viena šalis šiame lenktynėse pabėgo taip toli į priekį, kad kitos gali tik stebėtis ir bandyti suprasti, kaip tai pavyko.
Ši valstybė dar prieš dešimtmetį buvo žinoma visai dėl ko kito – naftos gavybos ir turtingų rezervų. Dabar ji tapo pavyzdžiu, kaip galima transformuoti visą transporto sektorių per palyginti trumpą laiką. Ir skaičiai, kuriuos paskelbė praėjusių metų pabaigoje, pribloškė net didžiausius optimistus.
Skaičiai, kurie atrodo neįtikėtini
Norvegija 2025 metais pasiekė ribą, kuri dar neseniai atrodė utopinė. Iš beveik 180 tūkstančių naujai užregistruotų lengvųjų automobilių elektra varomi sudarė 95,9 procento. Tai reiškia, kad tik kas dvidešimtas naujas automobilis šalyje turi vidaus degimo variklį arba yra hibridas.
Tokio rodiklio nepasiekė nė viena kita pasaulio valstybė. Net ir pažangiausios Europos rinkos – Nyderlandai, Švedija ar Danija – atsilieka dešimtimis procentinių punktų. Norvegija faktiškai parodė, kad visiškas perėjimas prie elektros yra ne teorinė galimybė, o pasiekiamas tikslas.
Gruodžio mėnesį situacija buvo dar ryškesnė – registracijų skaičiai šovė aukštyn, kai pirkėjai skubėjo pasinaudoti paskutine galimybe įsigyti elektromobilį su visomis lengvatomis.
Kas valdo Norvegijos gatves
Rinkos lyderių sąraše – pažįstami vardai ir kelios staigmenos. Tesla išlaikė pirmąją poziciją su maždaug 34 tūkstančiais parduotų automobilių, o populiariausiu modeliu tapo Model Y su daugiau nei 27 tūkstančiais registracijų.
Antroje vietoje įsitvirtino „Volvo” su savo elektriniais modeliais EX40 ir EX30. Skandinavų gamintojas aiškiai pasinaudojo geografiniu ir kultūriniu artumu.
Tačiau tikroji sensacija – kinų gamintojų augimas. Jų rinkos dalis per metus išaugo iki beveik 14 procentų, o gruodį pasiekė net 17 procentų. BYD, kuris Lietuvoje dar mažai žinomas, Norvegijoje jau tapo rimtu žaidėju. Šie gamintojai siūlo konkurencingą kainos ir kokybės santykį, o tai traukia praktiškus skandinavus.
Kodėl pavyko būtent Norvegijai
Norvegijos sėkmė nėra atsitiktinumas ar vien turtingos visuomenės užgaida. Tai sistemingo darbo per daugelį metų rezultatas, kuriame susijungė keli svarbūs veiksniai.
Pirmiausia – finansinės paskatos. Elektromobilių pirkėjai buvo atleidžiami nuo PVM, gaudavo pirkimo subsidijas ir mokėjo mažesnius registracijos mokesčius. Kai kuriuose miestuose jie galėjo nemokamai naudotis viešuoju transporto juostomis ir parkuotis.
Antra – infrastruktūra. Norvegija investavo į tankų įkrovimo stotelių tinklą, kuris padarė elektromobilį praktiška kasdiene transporto priemone, o ne egzotika miesto centrams.
Trečia – laiko faktorius. 2025 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad nuo 2026-ųjų lengvatos bus mažinamos. Tai sukėlė pirkimo bangą – žmonės skubėjo įsigyti automobilius, kol sąlygos dar palankios.
Ar tai pakartojama kitur
Norvegijos pavyzdys kelia natūralų klausimą – ar kitos šalys gali pasiekti tą patį? Atsakymas sudėtingas.
Norvegija turi keletą unikalių privalumų: santykinai nedidelė populiacija, aukštos pajamos ir dosnūs biudžeto rezervai iš naftos fondų, kurie leido finansuoti ilgalaikes subsidijas. Be to, šalis nesaugo savos automobilių pramonės – jai nesvarbu, ar žmonės perka vokiškus, amerikietiškus ar kiniškus elektromobilius.
Didesnėms šalims su silpnesnėmis ekonomikomis ir sava automobilių pramone toks greitas perėjimas būtų finansiškai nepakeliamas. Tačiau Norvegija parodė, kad tinkamai suderinus paskatas, infrastruktūrą ir modelių pasiūlą, vartotojai mielai renkasi elektrinius automobilius.
Iššūkiai, kurie laukia
Net ir pasiekusi tokį rezultatą, Norvegija susiduria su naujais klausimais. Naujų automobilių rinka – tik dalis vaizdo. Šalies keliuose vis dar važinėja apie du trečdalius automobilių su vidaus degimo varikliais. Jų pakeitimas užtruks dešimtmečius.
Kitas iššūkis – kas nutiks, kai subsidijos bus visiškai panaikintos. Nuo 2026 metų elektromobiliai Norvegijoje brangs, o iki 2028-ųjų bus palaipsniui grąžintas PVM. Tai bus tikras testas – ar žmonės ir toliau rinksis elektrinius automobilius, kai kainų skirtumas sumažės?
Taip pat kyla klausimas dėl naudotų elektromobilių. Dalis jų eksportuojama į kitas šalis, kur paklausa didelė, o pasiūla – ribota. Tai gali sukurti paradoksą: Norvegija masiškai perka naujus elektromobilius, bet dalis jų greitai iškeliauja kitur.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvos automobilių rinka labai skiriasi nuo Norvegiškos – čia dominuoja naudoti automobiliai, o naujų pardavimai sudaro mažą dalį. Tačiau Norvegijos patirtis rodo keletą svarbių dalykų.
Pirma, elektromobiliai gali tapti masine transporto priemone, kai susidaro tinkamos sąlygos. Antra, kinų gamintojai sparčiai stiprėja ir netrukus gali tapti rimta jėga ir Lietuvos rinkoje. Trečia, naudotų elektromobilių srautas iš turtingesnių šalių – įskaitant Norvegiją – ilgainiui gali pakeisti ir mūsų automobilių parką.
Kol kas Lietuva nuo Norvegijos atsilieka bent penkiolika metų. Bet transporto elektrifikacija – ne klausimas „ar”, o klausimas „kada”.
