Parduotuvėje žiūrite į vištieną ir galvojate: kodėl šie paukščiai tokie dideli? Prieš trisdešimt metų višta atrodė kitaip. Internete pilna straipsnių apie hormonus, steroidus ir antibiotikus, kurie esą pumpuojami į kiekvieną broilerį. Kyla natūralus klausimas — ar saugu valgyti tokią mėsą?
Šios baimės nėra iš piršto laužtos. Žmonės nori žinoti, ką deda į lėkštę, ypač kai kalba eina apie vaikus ar šeimą. Didžiuliai paukščiai, kurie užauga vos per kelias savaites, atrodo nenatūraliai. Ir vis dėlto tikrovė gali nustebinti.
Kas iš tiesų vyksta fermose
Pradėkime nuo to, kas daugelį nustebins: hormonai ir anaboliniai steroidai šiuolaikinėje paukštininkystėje nenaudojami. Tai nėra tik gražūs žodžiai — jų naudojimas daugelyje šalių, įskaitant Europos Sąjungą, yra tiesiog uždraustas įstatymu.
Net jei nebūtų draudimo, tai būtų ekonomiškai beprasmiška. Hormonų injekcijos kainuoja, reikalauja darbo sąnaudų ir veterinarinės priežiūros. Tuo tarpu šiuolaikiniai broileriai ir taip auga nepaprastai greitai — dėl visai kitų priežasčių.
Kodėl vištos tokios didelės
Atsakymas slypi ne cheminėse medžiagose, o genetinėje atrankoje. Per pastaruosius dešimtmečius veisėjai nuosekliai atrinkinėjo paukščius, kurie efektyviausiai paverčia pašarą raumenų mase. Rezultatas — veislės, turinčios įgimtą polinkį greitai augti.
Prie to prisideda ir kiti veiksniai. Subalansuota mityba tiksliai atitinka paukščių poreikius: grūdai, aminorūgštys, vitaminai, mineralai. Kontroliuojama aplinka mažina stresą ir ligas. Vakcinacijos programos apsaugo nuo infekcijų.
Visa tai kartu leidžia paukščiams pilnai išreikšti savo genetinį potencialą. Jokių steroidų ar hormonų tam nereikia.
O kaip su antibiotikais
Antibiotikų klausimas sudėtingesnis. Jie paukštininkystėje naudojami, tačiau ne taip, kaip daugelis įsivaizduoja.
Šiuolaikinė praktika tokia: antibiotikai skiriami tik gydyti diagnozuotoms bakterinėms ligoms. Tai daro veterinaras, remdamasis klinikiniais požymiais ir tyrimais. Įprastam augimo skatinimui antibiotikai nebenaudojami — ši praktika seniai uždrausta.
Po gydymo privalomas atsisakymo laikotarpis. Tai reiškia, kad paukštis negali būti skerdžiamas, kol vaistas visiškai nepašalinamas iš organizmo. Tik tada mėsa patenka į prekybą.
Kas garantuoja, kad taisyklių laikomasi
Reguliavimo sistema veikia keliais lygmenimis. Fermos licencijuojamos, veterinarai kontroliuoja vaistų naudojimą, vedama privaloma apskaita.
Laboratorijos reguliariai tikrina mėsos mėginius naudodamos jautrius analitinius metodus. Aptikus pažeidimą, inicijuojamas atsekamumas, taikomos sankcijos, produktas šalinamas iš rinkos.
Teigiami radiniai pasitaiko retai. Kai laikomasi taisyklių, liekanų kiekis mėsoje būna žemiau nustatytų ribų arba jų nerandama visai.
Ar rūpesčiai visiškai nepagrįsti
Ne visai. Susirūpinimas dėl antibiotikų atsparumo išlieka pagrįstas. Kuo daugiau antibiotikų naudojama — net ir teisingai — tuo didesnė tikimybė, kad bakterijos taps atsparios. Tai globali problema, apimanti ne tik paukštininkystę.
Todėl svarbu, kad antibiotikai būtų naudojami tik tada, kai tikrai būtina, ir tik pagal veterinaro nurodymus. Atsakingos fermos to laikosi.
Kaip pasirinkti ir paruošti vištieną
Pirkdami vištieną, rinkitės produktus iš patikimų tiekėjų su aiškiu ženklinimu ir atsekamumu. ES rinkoje parduodama paukštiena atitinka griežtus reikalavimus.
Keletas praktinių patarimų:
Tikrinkite galiojimo terminus ir pakuotės vientisumą. Atšildykite šaldytuve arba šaltame vandenyje, niekada kambario temperatūroje. Kepkite iki 74 °C vidinės temperatūros — tai užtikrina mikrobinę saugą. Venkite kryžminės taršos: žaliai paukštienai naudokite atskirus įrankius ir lentas.
Išvada
Baimės dėl hormonų ir steroidų vištienoje neturi realaus pagrindo — jie tiesiog nenaudojami. Antibiotikai naudojami, bet kontroliuojamai ir tik gydymui. Dideli broileriai yra genetikos, mitybos ir geros priežiūros rezultatas.
Tai nereiškia, kad galima nustoti domėtis. Sąmoningas vartotojas renkasi patikimus tiekėjus, skaito etiketes ir tinkamai ruošia maistą. Tačiau baimintis kiekvieno vištienos gabaliuko tikrai nėra reikalo.
