Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Daugybė žmonių kasdien vartoja vaistus cholesteroliui mažinti ir kraujospūdžiui reguliuoti, tačiau mažai kas žino, kad paprastas gėrimas, kurį galima rasti kiekviename prekybos centre, gali tapti puikiu pagalbininku kovojant su šiomis problemomis.
Mokslininkai jau seniai tiria vieną arbatos rūšį, kurios sudėtyje esančios medžiagos pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant šį gėrimą, galima pastebėti teigiamų pokyčių — sumažėja vadinamojo „blogojo” cholesterolio kiekis kraujyje, o kraujagyslės tampa elastingesnės. Visa tai prisideda prie geresnės širdies sveikatos ir sumažina kardiovaskulinių ligų riziką.
Kokia arbata padeda širdžiai
Kalbama apie žaliąją arbatą — tiksliau, jos minimaliai apdorotas rūšis, tokias kaip sencha, gyokuro ar longjing. Būtent šiose arbatose gausu katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG), kuris ir yra pagrindinis veiklusis komponentas.
Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad vienas tinkamai paruoštas puodelis žaliosios arbatos per dieną gali nedaug sumažinti MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekį. Katechinai veikia dvejopai: slopina cholesterolio įsisavinimą žarnyne ir skatina jo šalinimą per kepenis.
Be to, šios medžiagos pasižymi vazodilataciniu poveikiu — plečia kraujagysles ir gerina endotelio funkciją. Dėl to pastebimas nedidelis sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas.
Kaip teisingai paruošti žaliąją arbatą
Norint gauti maksimalią naudą, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą arbatos rūšį, bet ir ją tinkamai paruošti.
Mokslininkų rekomendacijos yra aiškios: arbatą reikia užplikyti 70–80 °C temperatūros vandeniu ir laikyti 2–3 minutes. Aukštesnė temperatūra ar ilgesnis laikymas ne tik padidina kartumą, bet ir gali sumažinti bioaktyvių katechinų kiekį.
Geriausia rinktis laisvai supakuotus arbatos lapus (loose leaf), o ne maišelius — taip sumažinama mikroplastiko patekimo į gėrimą rizika. Taip pat svarbu vengti cukraus ar grietinėlės priedų, nes jie gali sumažinti katechinų įsisavinimą.
Buteliuose parduodama žalioji arbata dažniausiai yra stipriai perdirbta ir saldinta, todėl jos nauda širdies sveikatai abejotina.
Kam žalioji arbata gali pakenkti
Nors žalioji arbata daugumai žmonių yra saugi, kai kurioms grupėms reikia būti atsargiems.
Asmenys, vartojantys antikoaguliantus (pavyzdžiui, varfariną), turėtų apriboti žaliosios arbatos kiekį. Arbatoje esantis vitaminas K ir katechinai gali paveikti kraujo krešėjimą bei vaistų efektyvumą.
Žmonėms, kenčiantiems nuo geležies stokos anemijos, patariama negerti žaliosios arbatos valgio metu. Arbatoje esantys taninai trukdo įsisavinti geležį iš augalinių šaltinių.
Nėščios ir žindančios moterys turėtų saikingai vartoti kofeiną, o prieš pradedant reguliariai gerti žaliąją arbatą — pasitarti su gydytoju.
Pacientams, turintiems kepenų problemų, taip pat reikėtų būti atsargiems — didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai retais atvejais buvo susiję su kepenų pažeidimais.
Kaip pasirinkti ir laikyti žaliąją arbatą
Renkantis žaliąją arbatą, verta teikti pirmenybę viso lapo, minimaliai perdirbtoms rūšims — sencha, gyokuro ar matcha iš patikimų tiekėjų. Atkreipkite dėmesį į derliaus datą: kuo šviežesnė arbata, tuo daugiau joje katechinų.
Laikyti arbatą reikia sandariame, nepermatomame inde, vėsioje ir tamsioje vietoje, toliau nuo stiprių kvapų bei drėgmės. Taip išsaugosite antioksidantus ir užtikrinsite gerą skonį.
Svarbu atsiminti
Žalioji arbata nėra vaistas. Jos nauda širdies sveikatai yra palaikomojo pobūdžio ir turėtų būti vertinama kaip papildoma priemonė prie sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir gydytojo paskirto gydymo.
Vienas puodelis per dieną gali tapti maloniu ir naudingu įpročiu, tačiau stebuklų tikėtis neverta. Jei turite širdies ar kraujagyslių problemų, visada pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju.
