Ryte partneris pasakoja, kad naktį kažką murmėjote ar net vedėte „pokalbį”. Jūs nieko neprisimenate. Situacija atrodo juokinga, bet kažkur giliai kyla klausimas – ar tai normalu?
Milijonai žmonių reguliariai kalba per miegus to visiškai nesuvokdami. Daugeliu atvejų tai nekelia jokio pavojaus. Tačiau yra situacijų, kai tokie naktiniai monologai gali signalizuoti apie kur kas rimtesnes problemas, kurias verta atpažinti laiku.
Kodėl tai vyksta
Kalbėjimas per miegus, medicinoje vadinamas somnilokvija, yra nesąmoningas vokalizavimas, pasireiškiantis įvairiose miego stadijose. Epizodai paprastai trunka nuo kelių iki dešimties sekundžių ir gali būti tiek beprasmiai garsai, tiek visiškai nuoseklūs sakiniai.
REM miego fazėje, kai sapnai būna ryškiausi, kalba dažnai atspindi sapnų turinį. Kitose miego stadijose vokalizacijos būna labiau fragmentiškos ir nesusijusios su jokiu konkrečiu siužetu.
Įdomu tai, kad pats kalbėtojas beveik niekada neprisimena savo naktinių pasisakymų. Vieninteliai liudininkai – lovos partneriai arba garso įrašai.
Kaip sužinoti, ar tai vyksta jums
Jei gyvenate vieni, patikrinti save galima paprastu būdu – palikite įjungtą telefono diktofoną ar naudokite specialią programėlę, kuri aktyvuojasi nuo garso. Kelių naktų įrašai parodys realią situaciją.
Gyvenantiems su partneriu užtenka paklausti. Dažniausiai artimieji puikiai žino apie tokius epizodus, tik nenorėjo kelti temos arba tiesiog priprato.
Vertinant situaciją svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus: kaip dažnai tai pasikartoja, kiek trunka epizodai, ar kalba nuosekli, ar beprasmė, ir ar kartu pasireiškia kokie nors judesiai.
Kada nerimauti nereikia
Retkarčiais pasitaikantys, trumpi vokalizacijos epizodai sveikiems žmonėms yra visiškai nepavojingi. Tai tiesiog viena iš miego ypatybių, kuri neturi jokio poveikio nei miego kokybei, nei dienos savijautai.
Stresas, miego trūkumas, alkoholis ar neįprasta dienos rutina gali laikinai padidinti tokių epizodų dažnį. Išnykus provokuojantiems veiksniams, dažniausiai viskas grįžta į normą.
Jei kalbėjimas per miegus jūsų netrikdo, partneris susitaikė, o dieną jaučiatės pailsėję – greičiausiai nėra dėl ko jaudintis.
Požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Tam tikri ženklai rodo, kad situacija gali būti sudėtingesnė nei paprastas naktinis murmėjimas.
Nerimą turėtų kelti dažni ar sudėtingi epizodai, ypač jei jie prasidėjo suaugus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mieguistumą dieną – jei ryte keliatės nepailsėję, nors miegojote pakankamai, tai gali signalizuoti apie miego kokybės problemas.
Smurtiniai judesiai miego metu, sapnų inscenizavimas ar naktiniai sužalojimai yra rimti požymiai, kurie reikalauja specialisto įvertinimo. Tokie simptomai gali būti susiję su REM miego elgesio sutrikimu ar kitomis parasomnijomis.
Staigūs elgesio pokyčiai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kartais gali būti ankstyvasis neurodegeneracinių ligų ženklas.
Kas padeda sumažinti epizodus
Jei kalbėjimas per miegus trukdo jums ar partneriui, yra keletas praktinių žingsnių, kurie gali padėti.
Pirmiausia – miego higiena. Fiksuotas miego grafikas, vėsi ir tamsi miegamojo aplinka, alkoholio ir kofeino ribojimas vakarais daro reikšmingą skirtumą.
Streso valdymas taip pat svarbus. Atsipalaidavimo technikos prieš miegą, reguliarus fizinis aktyvumas dieną ir, jei reikia, kognityvinė elgesio terapija padeda sumažinti epizodų dažnį.
Partneriams, kuriems trukdo naktiniai garsai, pragmatiški sprendimai – ausų kištukai ar baltojo triukšmo aparatai – gali ženkliai pagerinti miego kokybę.
Kada kreiptis į specialistą
Jei epizodai dažni, progresuojantys ar lydimi kitų simptomų – mieguistumo dieną, neįprastų judesių, sužalojimų – verta pasikonsultuoti su miego specialistu.
Klinikinis įvertinimas apima išsamią miego anamnezę, miego dienynų analizę ir, kai reikia, polisomnografiją – tyrimą, kurio metu stebimos visos miego stadijos ir su jomis susiję reiškiniai.
Svarbu atminti: pats kalbėjimas per miegus retai yra liga. Dažniausiai tai tik simptomas, kuris gali padėti atpažinti kitas, gydytinas būkles.
