Puodelis arbatos atrodo kaip paprasčiausias dalykas – užpilai karšto vandens, palauki ir geri. Bet kiek kartų ta arbata pasirodė karti, rūgšti ar tiesiog nevykusi? Pasirodo, skirtumas tarp puikios ir prastos arbatos dažnai slypi vos keliose minutėse ar keliolikoje laipsnių.
Kodėl arbata kartėja
Arbatos lapuose yra polifenolių ir taninų – natūralių junginių, kurie suteikia gėrimui charakterį, bet per dideliais kiekiais sukelia kartumą ir nemalonų „susitraukiantį” pojūtį burnoje.
Kuo ilgiau arbata mirko karštame vandenyje, tuo daugiau šių junginių išsiskiria. Aukštesnė temperatūra procesą dar pagreitina. Todėl ta pati arbata, užpilta verdančiu vandeniu ir palikta 10 minučių, bus visiškai kitokia nei tinkamai paruošta.
Smulkiau sumalti lapeliai taip pat išskiria junginius greičiau nei stambūs. Būtent todėl arbata iš maišelių dažnai būna karčiausia – smulkios dalelės reaguoja akimirksniu.
Tinkama temperatūra ir laikas pagal arbatos rūšį
Skirtingos arbatos reikalauja skirtingo požiūrio. Štai orientaciniai parametrai.
Juodoji arbata – 95 °C, 2–3 minutės. Tai labiausiai paplitusi arbata, bet ir ją lengva sugadinti. Nevirkite ilgiau nei 5 minutes.
Žalioji arbata – 75–85 °C, 1–3 minutės. Žalioji arbata ypač jautri temperatūrai. Verdantis vanduo ją tiesiog „nudegina” ir paverčia kartoka mase. Kai kurioms japoniškoms veislėms rekomenduojama net 50 °C temperatūra.
Baltoji arbata – 75–85 °C, 3–5 minutės. Subtiliausia iš visų, reikalauja kantrybės ir švelnaus požiūrio.
Oolong – 85–95 °C, 2–4 minutės. Pusiau fermentuota arbata, kurios parametrai priklauso nuo oksidacijos lygio. Trumpesnis laikas išryškina gėlių aromatus, ilgesnis – skrudintas natas.
Žolelių ir vaisių arbatos – iki verdančio vandens, 5–10 minučių ar ilgiau. Kadangi jose nėra tikrų arbatos lapų, taninų problema beveik neegzistuoja. Galite mirkyti drąsiai.
Kaip paruošti arbatą žingsnis po žingsnio
Pradėkite nuo vandens. Idealus variantas – filtruotas arba mažo kietumo mineralinis vanduo. Labai kietas vanduo slopina aromatus ir gali palikti plėvelę ant paviršiaus. Vandentiekio vanduo su chloro kvapu irgi ne pats geriausias pasirinkimas.
Pašildykite vandenį iki tinkamos temperatūros. Jei neturite termometro, štai paprastas orientyras: verdančio vandens temperatūra yra 100 °C, o vanduo, kuris tik pradeda burbuliuoti dugne, yra maždaug 70–80 °C.
Prieš pilant arbatą, pašildykite indą – užpilkite karšto vandens, palaukite minutę ir išpilkite. Tai padės išlaikyti stabilią temperatūrą virimo metu.
Įdėkite arbatos lapų. Standartinis santykis – maždaug vienas šaukštelis (2–3 g) 200 ml vandens, bet galite koreguoti pagal skonį.
Užpilkite vandenį ir paleiskite laikmatį. Tai svarbiausia dalis. Laikykitės rekomenduojamo laiko ir nepamirškite – kai laikas baigiasi, lapus būtina pašalinti. Jei jie liks vandenyje, arbata toliau kartės.
Mišiniai ir prieskoninės arbatos
Arbatos su prieskoniais, vaisiais ar žolelėmis reikalauja šiek tiek kitokio požiūrio. Problema ta, kad skirtingi ingredientai turi skirtingus optimalius parametrus.
Džiovinti vaisiai, citrusinių žievelės ir prieskoniai (cinamonas, imbieras, gvazdikėliai) reikalauja aukštesnės temperatūros ir ilgesnio laiko, kad išskirtų aromatus. Tuo tarpu arbatos lapeliai per tą patį laiką jau spės sukartėti.
Sprendimas – etapinis ruošimas. Pirmiausia užplikykite prieskonius ar vaisius verdančiu vandeniu ir palikite ilgiau. Tada pridėkite arbatos lapų ir laikykite trumpiau. Arba ruoškite atskirai ir maišykite jau paruoštus užpilus.
Ką daryti, jei arbata vis tiek karti
Jei netyčia palikote arbatą per ilgai, situacija nėra beviltiška. Praskieskite ją karštu vandeniu – tai sumažins taninų koncentraciją. Galite pridėti šiek tiek pieno – pieno baltymai suriša taninus ir sušvelnina kartumą.
Jei arbata atrodo per stipri, bet ne karti, tiesiog leiskite jai atvėsti. Šaltesnė arbata atrodo švelnesnė.
Kitą kartą tiesiog laikykitės laiko. Geriau išimti lapus minutę per anksti nei per vėlai. Arbatą visada galima paruošti stipresnę, bet sukartėjusios nebepataisysite.
