Bandėte viską: mažinote porcijas, atsisakėte saldumynų, net pradėjote sportuoti. Bet svarstyklės lyg užstrigusios — rodo tą patį skaičių savaitę po savaitės. Pažįstama situacija?

Problema gali slypėti ten, kur visai nesitikite. Ne pagrindiniame patiekale, ne deserte, net ne toje alaus taurėje savaitgalį. O kažkame, kas atrodo visiškai nekalta ir netgi sveika.

Paslėptas kaltininkas jūsų šaldytuve

Daugelis žmonių net nesusimąsto, kiek kalorijų suvartoja ne su pačiu maistu, o su tuo, kuo jį pagardina. Tas šaukštas padažo ant salotų. Kečupas prie bulvyčių. Majonezas sumuštynyje. Atrodo — smulkmena. Bet kai suskaičiuoji — skaičiai stebina.

Vidutinis komercinis padažas turi apie penkiasdešimt–šimtą kalorijų vienoje porcijoje. O kas gi valgo tik vieną porciją? Dažniausiai užpilame dosniai, net nepagalvoję. Per dieną tai gali pridėti du šimtus, tris šimtus, o kartais ir daugiau papildomų kalorijų.

Bet kalorijos — tik dalis problemos.

Ko tikrai yra tuose buteliukuose

Paimkite bet kurį populiarų padažą iš parduotuvės ir perskaitykite sudėtį. Greičiausiai rasite:

Cukrų arba jo pakaitalus. Net padažuose, kurie neatrodo saldūs — kaip kečupas ar barbekiu padažas — cukraus gali būti tiek, kiek saldainyje. Jis pridedamas skoniui, bet taip pat sukelia cukraus kiekio kraujyje šuolius ir skatina alkį.

Rafinuotus krakmolus. Jie naudojami sutirštinti, bet organizme elgiasi beveik kaip cukrus — greitai pakelia gliukozę ir lemia energijos kritimus.

Perteklinį natrį. Druska — puikus konservantas ir skonio stipriklis. Bet jos perteklius verčia organizmą kaupti vandenį. Rezultatas — tas nelemtas pilvo pūtimas ir „papildomos” kelios rodytos kilogramų.

Emulsinius riebalus ir priedus. Daug komercinių padažų turi hidrogenizuotų riebalų, stabilizatorių, skonio ir kvapo stipriklių. Visa tai ne tik prideda kalorijų, bet ir trikdo natūralius sotumo signalus.

Trumpai tariant — padažai sukurti taip, kad norėtumėte jų vis daugiau. Ir tai tikrai ne atsitiktinumas.

Kas nutinka, kai jų atsisakote

Žmonės, kurie pašalina komercinius padažus iš savo raciono, dažniausiai pastebi pokyčius per porą savaičių. Štai tipinė seka:

Pirmos dienos. Maistas atrodo „tuščias”, trūksta to įprasto skonio. Tai normalu — skonio receptoriai pripratę prie intensyvių, dirbtinių skonių.

Po savaitės. Alkis pradeda stabilizuotis. Mažiau traukia užkandžiauti tarp valgių. Pilvo pūtimas sumažėja — ypač jei anksčiau vartojote daug druskos.

Po dviejų savaičių. Natūralus maisto skonis pradeda atrodyti sodresnis. Daržovės, mėsa, žuvis — viskas turi savo skonį, kurio anksčiau nepastebėdavote. Ant svarstyklių — minus pora kilogramų.

Žinoma, tai ne stebuklinga transformacija. Bet daugeliui žmonių tai pakankamas postūmis, kad suprastų — pokyčiai įmanomi be ekstremalių dietų.

Kuo pakeisti, kad nejaustumėte praradimo

Niekas nesako, kad turite valgyti sausą salotą ar mėsą be nieko. Skonis svarbu. Bet galima jį gauti kitaip.

Alyvuogių aliejus su citrina. Paprasčiausias ir universaliausias pakaitalas salotoms. Šaukštas gero alyvuogių aliejaus, šviežiai išspaustos citrinos — ir turite padažą be paslėptų ingredientų.

Jogurto pagrindu. Graikiškas jogurtas su smulkintais česnakais, druska ir žolelėmis — puikus majonezo pakaitalas. Mažiau riebalų, daugiau baltymų, praktiškai jokio cukraus.

Garstyčios. Tikros garstyčios (ne saldžios „amerikietiškos”) turi labai mažai kalorijų ir puikiai tinka prie mėsos, žuvies, sumuštinių.

Naminis pesto. Bazilikas, česnakai, riešutai, alyvuogių aliejus. Paruošiate per penkias minutes, o šaldytuve laiko savaitę.

Žolelės ir prieskoniai. Kartais užtenka tiesiog daugiau žolelių. Šviežias krapas, petražolės, bazilikas, rozmarinas — jie suteikia skonio be jokių papildomų kalorijų.

Praktiniai patarimai kasdienybei

Lengva pasakyti „atsisakykite padažų”. Sunkiau tai padaryti praktiškai. Štai keletas strategijų, kurios padeda:

Paruoškite iš anksto. Sekmadienį pagaminkite kelis paprastus padažus visai savaitei. Sudėkite į stiklainius šaldytuve. Kai reikės — turėsite po ranka.

Matavimas padeda. Net naminio padažo porcija turi ribas. Įprasite sau matuoti — šaukštas, du — ir žinosite, kiek suvartojate.

Eksperimentuokite. Nebijokite bandyti naujų derinių. Gal jums labiau patiks citrina su žolelėmis nei majonezas? Nesužinosite, kol neišbandysite.

Nedraudžiakite sau visko. Jei kartais restorane užsisakysite patiekalą su padažu — pasaulis nesugrius. Svarbu, ką darote kasdien, ne tai, kas nutinka retkarčiais.

Ko tikėtis realistiškai

Per dvi savaites nenumesite dešimties kilogramų — tai būtų nesveika ir nerealu. Bet galite tikėtis:

• Vieno iki trijų kilogramų — daugiausia dėl sumažėjusio vandens susikaupimo
• Mažesnio pilvo pūtimo
• Stabilesnio alkio — mažiau staigių potraukių
• Geresnio skonio suvokimo
• Daugiau energijos dieną

Tai nėra dieta — tai tiesiog vienas paprastas pakeitimas, kuris gali tapti ilgalaikiu įpročiu.

Didžiausia kliūtis — pirmoji savaitė

Sunku bus pirmas kelias dienas. Maistas atrodys nuobodus, norėsis grįžti prie senų įpročių. Tai normalu — jūsų skonio receptoriai buvo „sugedinti” intensyviais skoniais.

Bet jei ištversite savaitę — bus lengviau. Po dviejų savaičių daugelis žmonių net nebenori grįžti prie komercinių padažų. Jie pradeda atrodyti per saldūs, per sūrūs, per dirbtiniai.

Ir galbūt pirmą kartą suprasite, koks iš tikrųjų skonis jūsų maisto. Be maskuojančių padažų. Be paslėptų cukrų. Tiesiog — maistas.

Tai gali būti pats paprasčiausias pokytis, kurį galite padaryti savo mityboje. Ir vienas iš efektyviausių.