Paskelbta 24/08/2025 | Sandra Krumiņa
Finansiniai sukčiai Latvijoje pasiekė naują išradingumo lygį. Jie įtikina žmones, kad bankai siunčia korteles per siuntų automatus, verčia pasirašyti žemės pirkimo sutartis ir perduoti pinigus nežinomiems asmenims. Tokios apgavystės jau kainavo šimtus tūkstančių eurų, o aukų daugėja. Kaip veikia šios schemos ir kaip nuo jų apsisaugoti?
Kaip telefoniniai sukčiai išvilioja šimtus tūkstančių eurų
Telefoniniai sukčiai ir toliau iš Latvijos gyventojų išvilioja dideles pinigų sumas. Per pirmuosius šių metų mėnesius didžiausia nustatyta suma – 115 820 eurų – buvo išviliota iš vyro Jelgavoje. Sukčiai taip pat pasisavino 81 600 eurų iš Rygos gyventojo. Kai kuriais atvejais nukentėjusieji net perdavė pinigus sukčių per langą atsiųstiems „pinigų muliams”.
Nors policija nuolat įspėja apie tokius sukčiavimo atvejus, sukčiai sugalvoja vis naujų ir labiau tikinančių apgaulės būdų. Jie puikiai kalba latviškai, žino savo aukų vardus, pavardes ir banko duomenis, o jų pasakojimai tampa vis sudėtingesni.
„Jūsų kortelė bus išsiųsta per bankomatą”
Šių metų sausį Latvijos prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Jelgavos gyventojui paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs banko apsaugos darbuotoju ir įspėjęs, kad kitas banko darbuotojas bando pasisavinti jo pinigus.
Pokalbio metu sukčius sugebėjo įtikinti nukentėjusįjį, kad:
- Jo sąskaitoje vyksta įtartini veiksmai
- Banke dirba sukčius, kuris bando pasiekti jo pinigus
- Jam reikia pervesti pinigus į „saugias” sąskaitas
- Jis turi atiduoti savo banko korteles „saugojimui”
Įtikėjęs šiuo pasakojimu, vyras į bankomatą įdėjo savo banko korteles, atidavė jas nežinomam asmeniui ir pervedė pinigus į sukčių nurodytas sąskaitas. Taip buvo apgaule pasisavinta neįtikėtina 115 820,41 EUR suma.
Latvijos Valstybinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Pēteris Bauska paaiškina: „Sukčiai manipuliuoja žmonių baime prarasti pinigus. Jie sukuria įtikinamą istoriją apie tariamą pavojų sąskaitoje ir pasiūlo ‘sprendimą’, kuris iš tikrųjų yra kelias į finansinę katastrofą.”
Senjorai verčiami pasirašyti žemės pirkimo sutartis
Kitas neįtikėtinas atvejis užfiksuotas Rygoje. Rygos regioninė administracija gavo skundą, kad šių metų vasario 3-4 d. moteriai paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris kalbėjo latviškai ir prisistatė banko apsaugos darbuotoju. Jis pareiškė, kad moters sąskaitoje vykdomi sukčiavimo veiksmai.
Sukčiai šiuo atveju ėmėsi dar sudėtingesnių veiksmų:
- Įtikino moterį įdiegti nuotolinės prieigos programinę įrangą
- Gavę prieigą prie jos interneto banko, atliko neteisėtus veiksmus
- Privertė moterį pasirašyti dvi žemės pirkimo ir pardavimo sutartis
- Nurodė nuvykti į banką ir atlikti pervedimus į užsienio sąskaitas
- Įtikino perduoti mokėjimo korteles nepažįstamam asmeniui
Sukčiavimo mastas buvo milžiniškas – moteriai padaryta 81 600 eurų turtinė žala. Latvijos Valstybinei policijai, bendradarbiaujant su Finansinės žvalgybos tarnyba, pavyko įšaldyti 33 000 eurų, kurie buvo pervesti į sąskaitą Kipre, tačiau likusių pinigų likimas lieka neaiškus.
2200 eurų kasdien perduodama sukčiams
Trečiasis atvejis atskleidžia dar vieną sukčiavimo schemą. Sausio 6 d. Valstybinės teisėsaugos agentūros Vidžemės regioninio direktorato Šiaurės Vidžemės apygarda pradėjo tyrimą pagal Valkos gyventojo skundą dėl 72 201,26 eurų sukčiavimo.
Šiuo atveju sukčiai sukūrė dar sudėtingesnę apgaulės sistemą:
- Vienas iš apgavikų prisistatė neegzistuojančiu „Valstybės teisėsaugos vadovu Matthiasu Stanwaldu”
- Sukčiai įtikino moterį, kad jos pinigai banke nėra saugūs
- Ji buvo priversta kasdien iš savo banko sąskaitos išgryninti po 2 200 eurų
- Pinigai buvo perduodami sukčių atsiųstam kurjeriui
- Moteriai buvo pasakyta, kad pinigai bus pervesti į jos „naują saugią sąskaitą”
Per kelias savaites moteris prarado daugiau nei 72 000 eurų, o jokios „saugios sąskaitos”, žinoma, nebuvo sukurta.
Naujų aukų istorija: kaip tai prasideda robotizuotu skambučiu
Livija, viena iš naujausių sukčių aukų, pasidalijo savo istorija, kaip viskas prasidėjo.
„Esu nauja mama – namuose rūpinuosi savo pirmagimiu, patiriu visus su tuo susijusius džiaugsmus, rūpesčius ir nuovargį. Esu su savo kūdikiu, mažai miegu. Esu neišsimiegojusi, emocionalesnė ir nepastovesnė. Todėl tai mane labai sukrėtė,” – pasakoja ji.
Livijos atvejis prasidėjo nuo skambučio su robotizuota balso žinute, kuri neva buvo iš jos banko. Pranešime buvo teigiama, kad jos sąskaitoje pastebėta įtartina veikla ir jai reikia paspausti mygtuką, kad būtų sujungta su banko saugumo specialistu.
Kaip atpažinti sukčių skambučius: ekspertų patarimai
Latvijos bankų asociacijos saugumo ekspertas Jānis Ozols paaiškina, kaip atpažinti sukčių skambučius:
Raudonos vėliavos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį:
- Skambučiai apie „saugumo problemas”. Bankai paprastai pirmiausia blokuoja įtartinas operacijas, o ne skambina klientams.
- Skubinimas priimti sprendimus. Sukčiai visada bando priversti aukas veikti greitai, kad jos neturėtų laiko pamąstyti.
- Prašymas išlaikyti pokalbį paslaptyje. Tikri banko darbuotojai niekada neprašys jūsų niekam nepasakoti apie jūsų pokalbį.
- Prašymai perduoti korteles ar PIN kodus. Jokie banko darbuotojai niekada neprašys jūsų perduoti korteles ar atskleisti PIN kodus.
- Siūlymai įdiegti programinę įrangą. Bankai niekada neprašys įdiegti jokių programų ar programėlių telefonu.
„Bankai niekada nesiunčia kortelių per siuntų automatus, niekada neprašo klientų pasirašyti žemės pirkimo sutarčių ir niekada nesiunčia darbuotojų pasiimti klientų kortelių ar grynųjų pinigų,” – pabrėžia Ozols.
Kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių
Latvijos Valstybinė policija ir bankų asociacija pateikia šiuos patarimus, kaip apsisaugoti nuo sukčių:
- Nutraukite pokalbį ir paskambinkite į savo banką oficialiu numeriu, kuris nurodytas banko svetainėje ar ant jūsų banko kortelės.
- Niekada neperveskite pinigų į nežinomas sąskaitas, net jei jums sakoma, kad tai „saugios” sąskaitos.
- Niekada neperduokite savo banko kortelių kitiems asmenims, net jei jie teigia esantys iš banko ar teisėsaugos.
- Niekada neįdiekite programinės įrangos pagal telefonu gautus nurodymus.
- Nekalbėkite apie savo finansus su niekuo, kas jums skambina, net jei jie žino jūsų vardą ar kitus asmeninius duomenis.
- Įspėkite vyresnio amžiaus šeimos narius apie tokias apgavystes, nes jie dažnai tampa sukčių taikiniais.
Ką daryti, jei tapote auka?
Jei vis dėlto tapote sukčių auka, ekspertai pataria:
- Nedelsiant blokuokite savo banko korteles ir prisijungimą prie internetinės bankininkystės.
- Skubiai kreipkitės į savo banką – kartais dar įmanoma sustabdyti pervedimus.
- Praneškite policijai – kuo greičiau pateiksite pareiškimą, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti pinigus.
- Išsaugokite visus įrodymus – skambučių istorijas, SMS žinutes, el. laiškus ir kt.
- Pakeiskite visus slaptažodžius, ypač jei leidote sukčiams prisijungti prie jūsų įrenginių.
Pažanga kovojant su sukčiais
Tyrimo metu Latvijos Valstybinė policija nustatė kelis asmenis, kurie šiose schemose veikė kaip „pinigų mulai”. Kovo mėn. buvo sulaikyti trys įtariamieji, du iš jų buvo suimti. Be to, tyrimo metu buvo atliktos kratos ir konfiskuota 25 000 eurų grynaisiais pinigais bei kiti svarbūs įrodymai.
Tačiau policija pripažįsta, kad kova su tokio tipo sukčiavimu yra sudėtinga, nes sukčiai dažnai veikia iš užsienio, naudoja sudėtingas pinigų plovimo schemas ir nuolat keičia savo taktikas.
Kaip sekasi aukoms po incidento?
Livija, praėjus keliems mėnesiams po incidento, vis dar kovoja su pasekmėmis: „Praradau beveik visas savo santaupas. Dabar turiu būti ypač atsargi su išlaidomis, o planuotas būsto pirkimas turės palaukti dar kelerius metus. Tačiau didžiausią žalą patyrė mano pasitikėjimas žmonėmis. Dabar įtariai žiūriu į kiekvieną skambutį ir kiekvieną el. laišką.”
Nors dauguma aukų susigrąžina tik nedidelę dalį prarastų pinigų, yra ir sėkmės istorijų. Jelgavos gyventojas, iš kurio buvo išviliota daugiau nei 115 000 eurų, sugebėjo susigrąžinti apie 40 000 eurų, nes operatyviai kreipėsi į policiją ir banką.
Apsaugokite save ir savo artimuosius
Sukčiavimo ekspertai pabrėžia, kad geriausias būdas kovoti su tokiomis apgavystėmis yra prevencija ir informacijos sklaida.
„Kalbėkite apie šias apgavystes su savo šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus,” – rekomenduoja Latvijos Valstybinės policijos atstovas. „Priminkite jiems, kad jokie bankai ar teisėsaugos institucijos niekada neprašys pervesti pinigų į ‘saugias’ sąskaitas ar perduoti banko kortelių.”
Taip pat svarbu žinoti, kad sukčiai dažnai taikosi į pažeidžiamesnius žmones – pagyvenusius, neseniai patyrusiuosius netektį, naujas mamas ar asmenis, patiriančius stresą. Jei jūsų artimasis patenka į tokią kategoriją, skirkite laiko pakalbėti su juo apie šias grėsmes.
Ar jūs arba jūsų artimieji esate sulaukę įtartinų skambučių iš tariamų banko darbuotojų? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose ir padėkite kitiems atpažinti sukčių metodus!
Susijusios istorijos:
- Turguje nusipirkau seną knygą ir tarp jos puslapių radau popieriaus lapą – istoriją
- Dauguma vairuotojų klysta: koks iš tikrųjų turėtų būti padangų slėgis
- Nustokite virti bulves, nes dėl paprasto vieno puodo pakeitimo jos bus „geriausio skonio”
- Rudenį bankai pradės riboti grynųjų pinigų išėmimą – ar tai palies ir mus?
