Kiekvieną rudenį ir žiemą lietuvių virtuvėse vyksta tas pats ritualas – iš stiklainio ar kibiro semiami rauginti kopūstai, o likęs skystis be jokio susidomėjimo keliauja tiesiai į kriauklę. Išpylėme ir pamiršome. O juk ką tik išliejome kažką, už ką sveikatos entuziastai kitose šalyse moka nemažus pinigus.
Tai ne koks nors egzotiškas supermaistas iš tolimų kraštų. Tai produktas, kurį mūsų seneliai gamino kiekviename ūkyje, tik jie irgi ne visada žinojo tikrąją jo vertę. Šiandien mokslininkai tvirtina, kad šis skystis gali būti naudingesnis nei patys kopūstai, iš kurių jis atsirado.
Kas iš tiesų yra tas skystis
Kalbame apie raugintų kopūstų sultis – tą rūgštų, druską skystį, kuris lieka stiklainyje suvalgius kopūstus. Daugelis jį laiko tiesiog „vandenėliu”, bet iš tiesų tai koncentruotas fermentacijos produktas, kupinas bioaktyvių medžiagų.
Per rauginimo procesą kopūstuose esantis cukrus virsta pieno rūgštimi, o į skystį pereina vandenyje tirpūs vitaminai, mineralai ir fermentacijos metu susidariusios organinės rūgštys. Čia rasite vitamino C, B grupės vitaminų, vitamino K, geležies ir magnio. Be to, nepasterizuotose sultyse gyvuoja naudingos bakterijos – tie patys probiotikai, už kuriuos mokame brangius pinigus vaistinėse.
Palyginti su pačiais kopūstais, sultyse mažiau skaidulų, bet daugiau tirpių maistinių medžiagų ir fermentacijos metabolitų.
Kaip tai veikia virškinimą
Raugintų kopūstų sultys veikia keliais būdais vienu metu. Pirma, jose esančios organinės rūgštys skatina skrandžio sulčių gamybą. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems trūksta natūralios skrandžio rūgšties – problema, kuri dažnėja su amžiumi.
Antra, sultys gerina žarnyno judrumą – tai reiškia, kad maistas lengviau juda virškinimo traktu. Daugelis žmonių pastebi, kad reguliariai gerdami šias sultis jaučia mažiau pilvo pūtimo ir sunkumo po valgio.
Trečia, fermentacijos metu susidariusios medžiagos stiprina žarnyno gleivinės barjerą. Tai svarbu, nes pažeista gleivinė praleidžia nepageidaujamas medžiagas į kraują ir gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
Galiausiai, gyvos bakterijos iš nepasterizuotų sulčių papildo žarnyno mikrobiotą – tą „gerųjų bakterijų” armiją, kuri atsakinga už daugybę organizmo funkcijų.
Kaip vartoti teisingai
Jei nusprendėte išbandyti, pradėkite nuo mažų kiekių. Rekomenduojama pradėti nuo maždaug 50-100 ml ryte, prieš valgį. Gerkite lėtai, mažais gurkšniais – taip sumažinsite galimą diskomfortą.
Jei organizmas priima gerai, galite palaipsniui didinti kiekį ir gerti kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, nedidelę stiklinę ryte ir po vakarienės.
Svarbu rinktis nepasterizuotas sultis – tik jose išlieka gyvos naudingos bakterijos. Parduotuvėse dažnai parduodami pasterizuoti rauginti kopūstai, kurių sultys jau neturi probiotinių savybių. Geriausia – namų gamybos arba iš patikimų gamintojų, kurie nenaudoja pasterizacijos.
Stebėkite savo savijautą. Jei jaučiate stiprų diskomfortą, pūtimą ar skausmą, sumažinkite dozę arba nutraukite vartojimą.
Kam geriau susilaikyti
Raugintų kopūstų sultys tinka ne visiems. Dėl didelio druskos kiekio jų turėtų vengti arba labai riboti žmonės, sergantys hipertenzija ar inkstų ligomis.
Taip pat atsargūs turėtų būti tie, kurie kenčia nuo skrandžio opos, refliukso ar kitų virškinimo trakto problemų – rūgštus skystis gali pabloginti simptomus.
Nėščiosioms, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamos mažesnės porcijos. Jei vartojate vaistus, ypač turinčius įtakos natrio balansui, pasitarkite su gydytoju.
Taupumas ir tradicija
Įdomu tai, kad mūsų protėviai intuityviai naudojo šias sultis, nors ir nežinojo mokslinių paaiškinimų. Sultimis gardindavo patiekalus, gėrė nuo pagirių, naudojo marinuodami mėsą.
Šiandien, kai vis daugiau kalbame apie maisto švaistymą ir tvarumą, grįžimas prie šios praktikos įgauna naują prasmę. Vietoj to, kad pirktume brangius probiotikų papildus, galime tiesiog nustoti pilti vertingą produktą į kriauklę.
Kitą kartą raugindami kopūstus ar suvalgę paskutinį šaukštą iš stiklainio, pagalvokite du kartus prieš išliedami sultis. Galbūt kaip tik jose slypi tai, ko ieškote.
