Ilgai galvojome, kad kai kurios profesijos yra saugios. Programuotojai — taip, jie konkuruos su AI. Buhalteriai — irgi. Bet santechnikas? Elektrikas? Žmogus, kuris atvažiuoja sutaisyti vamzdžio tavo rūsyje?

Vienas žymiausių dirbtinio intelekto tyrinėtojų, vadinamas neuroninių tinklų „krikštatėviu”, sako: nebūkite tokie tikri. Automatizacija ateina ir ten, kur jos mažiausiai tikėjotės.

Kodėl „saugių” profesijų nebeliko

Ilgą laiką egzistavo paprastas skirstymas: protinis darbas — pažeidžiamas automatizacijai, fizinis — ne. Logika atrodė aiški: kompiuteris gali skaičiuoti, bet negali pakeisti vamzdžio.

Tačiau ši logika nebetinka.

Šiuolaikiniai robotai tampa vis vikresni. Jutikliai — vis tikslesni. O generatyvinis dirbtinis intelektas sugeba ne tik rašyti tekstus ar kurti paveikslėlius — jis gali projektuoti procedūras, diagnozuoti gedimus ir koordinuoti fizines sistemas.

Įsivaizduokite: dronas nuskanuoja pastato vamzdyną, AI sistema nustato problemą, sukuria remonto planą, o robotizuota ranka atlieka darbus. Skamba kaip fantastika? Prototipai jau egzistuoja.

Kas keičiasi jau dabar

Automatizacija fizinėse profesijose vyksta keliais etapais:

Diagnostika. AI jau dabar gali analizuoti vaizdus ir duomenis greičiau ir tiksliau nei žmogus. Vamzdyno būklę gali įvertinti kamera su algoritmais. Elektros sistemos gedimą — jutiklių tinklas.

Planavimas. Generatyvinis AI sugeba sukurti detalų veiksmų planą: kokius įrankius naudoti, kokia tvarka atlikti darbus, kiek laiko tai užtruks. Tai, kam patyrusiam meistrei reikia patirties ir intuicijos, algoritmas padaro per sekundes.

Vykdymas. Robotika dar atsilieka, bet sparčiai vejasi. Autonominiai dronai jau atlieka inspekcijas. Robotizuotos rankos — tikslias operacijas gamyklose. Klausimas ne „ar”, o „kada” jie pasieks jūsų namų vamzdyną.

Bet yra vienas „bet”

Tas pats ekspertas, kuris įspėja apie automatizacijos mastą, sako ir kitą dalyką: yra savybių, kurių mašinos negali atkartoti. Bent jau — dar negali.

Empatija. Kai pas jus ateina meistras, jūs ne tik norite sutaisyto vamzdžio. Jūs norite žinoti, kas nutiko, kodėl tai įvyko, ką daryti ateityje. Norite, kad kažkas išklausytų jūsų nerimą dėl vandens sąskaitos ar paaiškintų, ar reikia baimintis didesnės avarijos.

Robotas gali sutaisyti. Bet jis negali nuraminti.

Moralinis sprendimas. Situacijos ne visada būna aiškios. Kartais reikia nuspręsti: ar verta remontuoti, ar geriau keisti visą sistemą? Ar pranešti apie nesaugią instaliaciją, net jei klientas to neprašė? Ar padaryti „greitą pataisą”, kuri išspręs problemą šiandien, bet sukurs didesnę rytoj?

Tokie sprendimai reikalauja ne tik skaičiavimų, bet ir vertybių.

Niuansai ir kontekstas. Kiekvienas namas yra kitoks. Kiekviena situacija turi savo istoriją. Žmogus sugeba pamatyti tai, ko nėra schemoje: seną remontą, kuris gali komplikuoti darbus; šeimos aplinkybes, kurios diktuoja biudžetą; net šuns, kuris reaguoja į svetimus namuose.

Algoritmai mato duomenis. Žmonės — kontekstą.

Ką tai reiškia praktiškai

Jei dirbate profesijoje, kuri atrodo „saugi” — laikas pagalvoti iš naujo. Ne panikuoti, bet pasiruošti.

Ugdykite tai, ko mašinos negali. Bendravimo įgūdžiai. Gebėjimas paaiškinti sudėtingus dalykus paprastais žodžiais. Empatija ir kantrybė. Etinis sprendimas. Tai bus jūsų konkurencinis pranašumas.

Mokykitės dirbti su technologijomis. Ne vietoj jų, o kartu su jomis. Ateities santechnikas greičiausiai naudos AI diagnostikai, bet pats priims galutinius sprendimus ir atliks darbus, kuriems reikia žmogiško lankstumo.

Specializuokitės ten, kur žmogus nepakeičiamas. Sudėtingos situacijos. Seni pastatai su unikalia istorija. Klientai, kuriems reikia ne tik paslaugos, bet ir patarimo.

Visuomenės lygiu

Ekspertai įspėja: jei nieko nedarysime, automatizacija sukels didžiulę nelygybę. Tie, kurie valdo technologijas — praturtės. Tie, kuriuos technologijos pakeis — liks be pragyvenimo šaltinio.

Bet tai nėra neišvengiama. Politikos sprendimai gali nukreipti technologijų plėtrą taip, kad ji tarnautų visiems, ne tik keliems.

Švietimo reforma. Mokyklos turėtų mokyti ne tik techninių įgūdžių, bet ir emocinės kompetencijos, kritinio mąstymo, etikos. Tai, ką AI negali padaryti, turėtų būti centre, ne paraštėse.

Perkvalifikavimo programos. Žmonėms, kurių profesijas paveiks automatizacija, reikia realių galimybių persikvalifikuoti. Ne formalių kursų, o tikrų įgūdžių, už kuriuos moka rinka.

Socialinė apsauga. Pereinamuoju laikotarpiu kai kurie žmonės neišvengiamai praras darbus greičiau, nei galės persikvalifikuoti. Visuomenė turi būti pasiruošusi juos palaikyti.

Optimizmas, bet su sąlyga

Neuroninių tinklų „krikštatėvis” nėra pesimistas. Jis tiki, kad technologijos gali pagerinti žmonių gyvenimus — sumažinti sunkų darbą, padidinti efektyvumą, išlaisvinti laiką prasmingesnei veiklai.

Bet jis taip pat sako: tai neįvyks savaime. Reikia sąmoningų sprendimų. Reikia politikos, kuri nukreips technologijų vystymąsi tinkama kryptimi. Reikia bendruomenių, kurios vertins žmogiškąsias savybes, o ne tik našumą.

Jei to nepadarysime — technologijos tarnaus tik tiems, kurie jas valdo. O visi kiti — liks nuošalyje.

Asmeninis klausimas

Galbūt skaitote šį straipsnį ir galvojate: „Manęs tai neliečia. Mano profesija tikrai saugi.” Gal ir taip. O gal ne.

Verčiau paklauskite savęs: ką aš darau, ko mašina tikrai negali? Ar tai yra mano darbo centre, ar tik šalutinis produktas?

Jei atsakymas neaiškus — laikas pradėti galvoti. Ne rytoj, ne po metų — dabar.

Nes AI ateina. Ne tam, kad pakeistų žmones — bet tam, kad pakeistų tai, ką reiškia būti vertingu darbuotoju.

Ir tie, kurie supras tai pirmi — turės pranašumą.