Nors džiaugsmas dėl kito žmogaus nesėkmės gali skambėti nejautriai, tai yra gana dažnas psichologinis reiškinys, su kuriuo susiduria dauguma žmonių.
Straipsnio esminiai klausimai:
- Kas yra „Schadenfreude” (džiaugsmas iš kito nelaimės) ir kodėl jis kyla?
- Kodėl džiaugiamės, kai konkurentas patiria nesėkmę?
- Ar toks jausmas daro mus blogais žmonėmis?
Lyginti save su kitais – būdingas žmogiškosios prigimties bruožas. Kai kažkas patiria nesėkmę, dažniausiai jaučiame užuojautą, tačiau kartais mus aplanko slaptas džiaugsmas. Kodėl kartais patiriame malonumą dėl kito nelaimės?
Kas yra „Schadenfreude” reiškinys?
Vokiečių kalboje emocinis malonumas, kylantis iš kažkieno nesėkmės, vadinamas „Schadenfreude” – šis žodis sudarytas iš „Schaden” (žala) ir „Freude” (džiaugsmas). Psichologų teigimu, tai dažnai yra nesąmoningas psichologinis mechanizmas, padedantis mums jaustis geriau, ypač kai abejojame savo pačių sugebėjimais.
„Kai lyginame save su blogesnėje situacijoje esančiu žmogumi, dažnai jaučiamės geriau. Tai subtilus, kartais nesąmoningas prisitaikymo mechanizmas, ypač akcentuojamas abejonių savimi momentais,” – teigia psichologai.
Kodėl kitų žmonių nesėkmės kartais mus pradžiugina?
Schadenfreude reiškinys ryškiausiai pasireiškia konkurencinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, galite pajusti palengvėjimą ar net malonumą, kai kolega, nuolat bandantis įsiteikti vadovybei, staiga pademonstruoja prastus rezultatus ir sulaukia kritikos.
Taip nutinka, nes žmonės turi įgimtą poreikį jaustis gerai, o tai dažnai pasiekiame lygindami save su kitais, kurie galbūt yra mažiau sėkmingi. Tyrėjai pastebi, kad žmonės, kurie jaučia grėsmę savo savivertei, labiau linkę patirti Schadenfreude.
Psichologinės priežastys, kodėl džiaugiamės kitų nesėkmėmis
2017 metais atliktame tyrime mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar Schadenfreude jausmas gali patenkinti vieną ar kelis pagrindinius asmens psichologinius poreikius:
- Išlaikyti savigarbą
- Jausti kontrolę
- Priklausyti grupei
- Suvokti savo egzistencijos prasmę
Psichologų nuomone, kitų žmonių nesėkmių ar sunkumų stebėjimas gali laikinai apsaugoti mus nuo menkavertiškumo jausmo.
„Kai gyvenimas atrodo nekontroliuojamas, matydami kitus panašioje ar blogesnėje situacijoje, pradedame suvokti savo patirtį ne kaip asmeninę nesėkmę, bet kaip bendros žmogiškos patirties dalį. Tai ypač pasireiškia konkurencingose situacijose. Mes visi norime tikėti, kad gyvenime mums sekasi ‘pakankamai gerai’. Jei kažkam kitam sekasi blogiau nei mums, tai patvirtina, kad mes nesame atsilikę,” – aiškina specialistai.
Kitas 2013 metais atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp Schadenfreude ir tikėjimo teisingu pasauliu. „Tai jo karma”, – dažnai sakome. Tačiau jei netikime, kad teisingumas ateina savaime, tuomet dažnai patiriame malonumą, kai kiti patiria nesėkmę.
„Tai gali būti susiję su noru atkurti tikėjimą pasaulio teisingumu. Žmonės, tikintys teisingu pasauliu, linkę manyti, kad geri dalykai nutinka geriems žmonėms, o nelaimės ištinka tuos, kurie to nusipelno. Jei jie negali padėti aukai, jie gali kaltinti ją arba manyti, kad ji to nusipelnė. Taip jie pateisina įvykusią nelaimę,” – teigia psichologai.
Tačiau svarbu pabrėžti: tai nebūtinai reiškia, kad nukentėjęs asmuo iš tikrųjų nusipelno problemų arba yra kaltas dėl savo padėties.
Ar Schadenfreude daro mus blogais žmonėmis?
Ar reikėtų kaltinti save ir jausti gėdą, jei pastebite savyje tokius jausmus? Nebūtinai. Psichologai pabrėžia, kad Schadenfreude dažnai kyla nesąmoningai, tačiau svarbu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pripažinti šias „šešėlines” emocijas.
Tačiau jei nuolat laukiate kažkieno nesėkmės ir aktyviai bandote įstumti šį žmogų į sudėtingą situaciją – tai gali būti rimtas perspėjimo ženklas. Užuot bandę visiškai atsikratyti šio instinkto, pabandykite jį pastebėti, priimti kaip žmogiškos prigimties dalį, bet neteikite jam pernelyg didelės reikšmės.
Kaip sveikiau reaguoti į kitų nesėkmes?
Lietuvos psichologai siūlo kelis būdus, kaip konstruktyviau elgtis su šiuo reiškiniu:
- Atpažinkite jausmą. Pripažinkite sau, kad jaučiate Schadenfreude, ir nevertinkite savęs neigiamai dėl to.
- Praktikuokite empatiją. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi kitas žmogus, ir prisiminkite situacijas, kai patys išgyvenote nesėkmę.
- Ieškokite bendrumo. Vietoj konkurencijos su kitais, ieškokite bendrų tikslų ir vertybių.
- Permąstykite sėkmę. Suvokite, kad kitų nesėkmė nebūtinai reiškia jūsų sėkmę – gyvenimas nėra žaidimas su nuliniu rezultatu.
Šis reiškinys yra įdomus psichologinis mechanizmas, atskleidžiantis sudėtingą žmogaus prigimtį. Jį suprasdami galime geriau pažinti save ir siekti brandesnių santykių su aplinkiniais.
