Įsivaizduokite vietą, kur per vieną dieną galite maudytis skaidriame Adrijos jūros vandenyje, o popietę jau žygiuoti kalnų takeliais, kvėpuodami pušų aromatu. Vietą, kur stačios uolos krinta į veidrodinį vandenį, primindamos Norvegijos fiordus, tačiau iki jos galima nusigauti vos per porą valandų skrydžio iš Lietuvos.
Daugelis keliautojų, ieškodami dramatiškų gamtos vaizdų, renkasi tolimas kryptis – Islandiją, Naująją Zelandiją ar Skandinaviją. Tačiau mažai kas žino, kad panašius kontrastus galima atrasti kur kas arčiau, be ilgų skrydžių ir didelių išlaidų. Ši kompaktiška šalis siūlo viską: nuo saulėtų paplūdimių iki snieguotų viršūnių, nuo tylių ežerų iki vingiuotų kanjonų.
Paslaptinga įlanka, primenanti Šiaurės Europos stebuklus
Kalba eina apie Juodkalniją ir jos perlą – Boka Kotorską. Ši gili, siaura įlanka Adrijos jūros pakrantėje atrodo tarsi iškirpta iš skandinaviško kraštovaizdžio. Stačios kalvos neria į ramius vandenis, sukurdamos vaizdus, kurie stebina kiekvieną lankytoją, nepratusį prie tokių alpiškų dramų šiltame Viduržemio jūros regione.
Nors Boka Kotorska nėra tikras fiordas ledynine prasme – ją suformavo užtvindyti upių slėniai, o ne ledynai – vizualinis efektas beveik identiškas. Dantytos viršūnės apjuosia vaizdingus miestelius, akmeninius uostus ir tokį ramų vandenį, kad jis primena veidrodį. Iš aukštybių stebi nudilę tvirtovės sienos, takai vingiuoja per terasas, o staigios įlankos siūlo nuošalias poilsio vietas.
Penkios vietos, kurias būtina pamatyti
Juodkalnija kompaktiška, todėl per savaitę galima aplankyti visus pagrindinius objektus. Kotorasas – tai viduramžių miestas su labirintinėmis gatvelėmis ir pylimais, įsikibusiais į stačius šlaitus. Kopimas į Šv. Jono tvirtovę apdovanoja panoraminiu fiordų vaizdu, dėl kurio verta įveikti daugiau nei tūkstantį laiptelių.
Durmitoro nacionalinis parkas kalnų širdyje siūlo visai kitokią patirtį. Čia rasite ledynų išskobtas įdubas su turkio spalvos ežerais ir senovinius pušynus. Biogradska Gora – vienas seniausių pirmykščių miškų Europoje su veidrodiniu ežeru centre.
O jei norite pamatyti vaizdą iš atviruko, Sveti Stefanas – tai į jūrą įsiterpęs pusiasalis su koralų atspalvio stogais, tapęs vienu atpažįstamiausių Juodkalnijos simbolių.
Trys maršrutai tiems, kurie nori pajusti viską
Pirmasis variantas: aušra Kotore, maudynės nuošalioje įlankoje, tada kopimas į Šv. Jono tvirtovę. Antrasis: Budvos saulėtekis smėlio paplūdimyje, vidurdienį kelionė į Lovćeno kalną, kur stovi Njegošo mauzoliejus su įspūdingomis panoramomis. Trečiasis: rytinė kava Herceg Novi miestelyje, kelionė laivu į Luštikos pusiasalį, popietė – žygis į Vrmaco kalną, kur saulėlydis atsiveria virš jūros ir kalnų vienu metu.
Kiekvienas maršrutas derina jūros druskos kvapą ir kalnų vėsą, trumpus pervežimus ir ryškias scenas.
Kada vykti ir kaip keliauti
Geriausias laikas – gegužė–birželis arba rugsėjis–spalio pradžia. Pavasarį ir ankstyvą rudenį jūra dar pakankamai šilta maudynėms, o kalnų takai aiškūs ir neužgrūsti turistais. Vasaros pikas – liepa ir rugpjūtis – gali būti pernelyg karštas ir perpildytas.
Keliai vingiuoja tarp įspūdingų uolų, todėl nuomojamas automobilis suteiks daugiausiai laisvės. Vietiniai autobusai jungia Kotorą, Budvą ir vidurio šalies miestelius, tokius kaip Žabljakas – vartai į Durmitoro parką. Skrydžiai iš Vilniaus į Tivato ar Podgoricos oro uostus trunka apie dvi valandas.
Atsipalaidavimas, nuotykiai ar kultūra – pasirinkite savo ritmą
Juodkalnija pritaikyta skirtingiems keliautojų tipams. Mėgstantiems ramybę – paslėptos įlankos ir Sveti Stefano panoramos. Adrenalino ieškotojams – raftingas Taros kanjone, kuris yra antras pagal gylį Europoje, arba Via Ferrata kopimas Durmitoro uolomis.
Kultūros entuziastams – Kotoro labirintinės sienos, senovinės bažnyčios ir Osmanų bei Venecijos imperijos atgarsiai architektūroje. O gražiausia, kad dėl trumpų atstumų dienos gali lengvai susilieti: rytinis maudymasis, popietės žygis, vakarinis vynas tavernoje su vaizdu į kalnus.
Tai šalis, kurioje dramatiškas kraštovaizdis telpa delne, o kiekvienas posūkis atveria naują vaizdą.
