Skaitmeniniai mokėjimai patogūs, bet ne visada patikimi
Šiuolaikinis gyvenimas beveik neįsivaizduojamas be kortelių ir išmaniųjų telefonų. Mokame bekontakčiu būdu parduotuvėse, užsakome maistą programėlėse, pervedame pinigus keliais paspaudimais. Grynieji pinigai daugeliui tapo kažkuo archaišku — relikvija iš praeities.
Tačiau finansų specialistai primena: ši patogi sistema turi silpnų vietų. Elektros tinklo gedimai, kibernetinės atakos, techninės mokėjimų sistemų problemos — visa tai gali akimirksniu padaryti jūsų korteles bevertes. Ir nors tokie atvejai reti, jie nutinka dažniau, nei norėtųsi tikėti.
Ką rodo pastarųjų metų patirtis
Europoje jau būta atvejų, kai mokėjimų sistemos sustodavo valandoms ar net dienoms. Žmonės stovėdavo prie bankomatų, kurie neveikė, bandydavo atsiskaityti kortelėmis, kurios buvo atmestos — nors sąskaitoje pinigų pakako.
Tokiose situacijose laimi tie, kurie turi grynųjų. Parduotuvės priima tik popierių, vaistinės negali apdoroti elektroninių receptų, degalinėse susidaro eilės prie tų kelių kasų, kurios dar dirba su grynaisiais.
Finansų institucijos visame pasaulyje pradėjo oficialiai rekomenduoti gyventojams turėti tam tikrą grynųjų sumą namuose. Tai ne panikos kėlimas — tiesiog sveiko proto atsargumas.
Kokią sumą rekomenduojama turėti
Pagrindinė taisyklė paprasta: namuose verta laikyti vienos savaitės įprastų išlaidų sumą. Ne visų pajamų ar sąskaitos likučio — būtent kasdienių išlaidų.
Kaip tai apskaičiuoti? Peržiūrėkite savo banko išrašus per pastarąjį mėnesį. Suskaičiuokite, kiek išleidžiate maistui, transportui, vaistams ir kitoms būtinoms prekėms. Padalinkite iš keturių — gausite savaitinę sumą.
Daugumai Lietuvos šeimų tai sudaro maždaug 150–400 eurų. Vieniems gyvenantiems pakaks mažesnės sumos, didesnėms šeimoms su vaikais ar vyresnio amžiaus nariais reikės daugiau.
Svarbu: tai nėra santaupos ar investicija. Tai tiesiog avarinė atsarga, kuri turėtų gulėti ir laukti savo valandos.
Kodėl būtent savaitė, o ne mėnuo
Gali kilti klausimas — kodėl tik savaitė? Ar nebūtų protingiau turėti mėnesio ar dviejų atsargą?
Statistika rodo, kad daugelis infrastruktūros gedimų išsisprendžia per kelias dienas. Elektros tiekimas atstatomos, mokėjimų sistemos vėl pradeda veikti, bankomatai atgyja. Septynios dienos — tai pakankamas buferis absoliučiai daugumai situacijų.
Be to, laikyti namuose dideles grynųjų sumas rizikinga dėl kitų priežasčių: vagystės, gaisro, tiesiog pamirštų ir nebenaudojamų pinigų. Savaitės suma — tai balansas tarp pasirengimo ir perteklinės rizikos.
Yra situacijų, kai verta turėti daugiau — apie tai kalbėsime vėliau.
Kokie banknotai tinkamiausi
Ne mažiau svarbu nei suma yra banknotų nominalai. Ir čia daugelis daro klaidą — surenka kelis stambius banknotus ir mano, kad užteks.
Problema ta, kad krizinėje situacijoje smulkios kupiūros vertingesnės už stambias. Kai elektroninės sistemos neveikia, pardavėjai dažnai neturi grąžos. Jei ateinate su penkiasdešimties eurų banknotu nusipirkti duonos už porą eurų — gali tekti arba palikti visą sumą, arba išeiti tuščiomis rankomis.
Todėl rekomenduojama turėti mišrų rinkinį su akcentu į mažesnius nominalus: penkių, dešimties ir dvidešimties eurų banknotus. Keletas penkiasdešimtinių irgi pravers, bet jie neturėtų sudaryti didžiosios dalies.
Monetos taip pat naudingos — ypač smulkiems pirkiniams ar viešajam transportui, jei toks dar veikia.
Kur ir kaip saugoti
Avarinė grynųjų suma turi būti saugi, bet lengvai pasiekiama. Tai gali atrodyti kaip prieštaravimas, bet sprendimas paprastas.
Pasirinkite vietą, kuri nėra akivaizdi įsilaužėliams, bet kurią žino visi suaugę šeimos nariai. Idealiai — ugniai atsparus konteineris ar seifas, paslėptas ne tose vietose, kur vagys ieško pirmiausia (miegamojo stalčiai, spinta prie įėjimo).
Galite dokumentuoti vietą užšifruotoje pastaboje telefone ar saugioje vietoje, bet niekada nerašykite „avariniai pinigai” ant vokelio ir nepalikite matomoje vietoje.
Jei namuose yra vaikų — įvertinkite, ar jie turėtų žinoti apie šią atsargą, ir nuo kokio amžiaus.
Rotacija: kodėl tai svarbu
Viena dažna klaida — padėti pinigus ir pamiršti juos metams. Banknotai nėra amžini: jie gali susidėvėti, pasenti (kai kurios šalys keičia dizainą), o infliacija pamažu mažina jų vertę.
Rekomenduojama kas pusmetį ar metus atnaujinti savo avarinę atsargą. Praktiškai tai paprasta: dalį senų banknotų išleidžiate įprastiems pirkiniams — degalams, maistui — ir papildote naujais per kitą išgryninimą.
Taip pinigai „cirkuliuoja”, išlieka geros būklės, o jūs reguliariai patikrinate, ar suma vis dar atitinka jūsų poreikius.
Kada verta turėti didesnę sumą
Yra situacijų, kai vienos savaitės gali nepakakti. Finansų ekspertai rekomenduoja padidinti atsargą iki mėnesio išlaidų, jei:
Gyvenate atokioje vietovėje, kur infrastruktūros gedimai trunka ilgiau ir pagalba ateina lėčiau.
Turite sveikatos problemų, reikalaujančių reguliarių vaistų pirkimų ar medicininių paslaugų.
Regione padidėjusi geopolitinė įtampa ar fiksuojami dažnesni kibernetinių atakų atvejai.
Artėja žinomas rizikos laikotarpis — pavyzdžiui, didelė audra ar kitas gamtos reiškinys.
Tokiais atvejais papildoma atsarga suteikia ramybę ir lankstumo veikti.
Ko nedaryti
Keletas įspėjimų, kurių verta paisyti.
Nekraukite per daug. Laikyti namuose tūkstančius eurų „šiaip sau” — neprotinga. Tai didina vagystės riziką, pinigai nedirba jūsų naudai, o ir psichologiškai tai gali kelti nereikalingą stresą.
Neskelbkite apie tai. Kuo mažiau žmonių žino, kad laikote grynuosius namuose, tuo geriau. Tai ne tema pokalbiams su pažįstamais ar socialiniuose tinkluose.
Nepanikuokite. Ši atsarga skirta ramybei, ne nerimui. Jei pradėjote obsesyviai galvoti apie galimas krizes — galbūt verta atsitraukti ir įvertinti situaciją blaiviau.
Paprastas veiksmas šiandien
Jei dar neturite avarinės grynųjų atsargos — šiandien gera diena pradėti. Apskaičiuokite savo savaitines išlaidas, kitą kartą prie bankomato išsigryninkite atitinkamą sumą smulkiais banknotais ir pasirūpinkite saugia vieta namuose.
Tikėtina, kad šių pinigų niekada neprireiks. Bet jei prireiks — būsite dėkingi sau už šį paprastą pasirengimą.
