Galvos skausmas ateina netikėtai — kartais po pietų, kartais vakare, kartais be jokios aiškios priežasties. Daugelis kaltina stresą, nuovargį ar oro sąlygas. Tačiau retai kas pagalvoja, kad priežastis gali būti visai šalia — ant stalo.
Maistas, kurį valgome kasdien, gali būti paslėptas galvos skausmo sukėlėjas. Ne alergija klasikine prasme, o subtilesnė reakcija, kurią sukelia tam tikri cheminiai junginiai maiste. Ir svarbiausia — tai liečia ne tik egzotiškus ar neįprastus produktus, o visiškai kasdienius dalykus.
Tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis žmonių, kenčiančių nuo reguliarių galvos skausmų ar migrenos, turi su maistu susijusius sukėlėjus. Problema ta, kad juos nustatyti nėra paprasta — reakcija gali ateiti ne iš karto, o po kelių ar net keliolikos valandų.
Kaip maistas sukelia galvos skausmą
Mechanizmas nėra toks paprastas kaip alergijos atveju. Čia veikia kelios skirtingos sistemos.
Kai kurie junginiai maiste tiesiogiai veikia kraujagysles — sukelia jų išsiplėtimą ar susitraukimą. Staigūs kraujagyslių tonuso pokyčiai galvos srityje sukelia skausmą.
Kiti junginiai veikia neurotransmiterius — smegenų signalizacijos molekules. Serotonino, dopamino ar kitų medžiagų pusiausvyros sutrikimas gali išprovokuoti skausmo priepuolį.
Treti tiesiog dirgina nervų sistemą arba sukelia uždegimines reakcijas, kurios pasireiškia galvos skausmu.
Svarbu suprasti, kad jautrumas labai individualus. Tas pats produktas vienam žmogui nesukels jokios reakcijos, o kitam — stiprų skausmą. Todėl bendri sąrašai yra tik orientyras, o tikruosius sukėlėjus reikia nustatyti individualiai.
Biogeniniai aminai — pagrindiniai kaltininkai
Tiraminas ir histaminas — du junginiai, kurie dažniausiai siejami su maistu sukeltu galvos skausmu. Jie natūraliai susidaro maisto produktuose, ypač fermentacijos, brandinimo ar ilgo laikymo metu.
Tiraminas veikia kraujagyslių tonusą ir skatina katecholaminų išsiskyrimą. Histaminas sukelia uždegimines reakcijas ir veikia kraujotaką. Abu junginiai organizme paprastai skaidomi specialių fermentų, bet kai kurių žmonių šis procesas veikia lėčiau — ir tada net nedidelis kiekis gali sukelti reakciją.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys MAO inhibitorius (tam tikrus antidepresantus) — jiems tiramino skaidymas labai sulėtėja, ir net įprastas maistas gali sukelti rimtą reakciją.
Brandinti sūriai ir vytinti mėsos gaminiai
Kuo ilgiau produktas brandinamas ar fermentuojamas, tuo daugiau biogeninių aminų jame susikaupia.
Sūriai — ypač brandinti, tokie kaip parmezanas, čederis, bri, rokforas. Švieži sūriai, kaip mocarela ar varškės sūris, paprastai saugesni.
Vytinta mėsa — kumpis, dešros, saliamis, šoninė. Šiuose produktuose kaupiasi ne tik tiraminas, bet ir nitratai — dar vienas potencialus sukėlėjas.
Fermentuoti produktai — rauginti kopūstai, kimchi, miso, sojų padažas. Fermentacija sukuria idealias sąlygas biogeniniams aminams kauptis.
Tai nereiškia, kad šių produktų reikia visiškai vengti. Bet jei kenčiate nuo reguliarių galvos skausmų, verta juos įtarti ir stebėti.
Alkoholis ir sulfitai
Alkoholis — vienas žinomiausių galvos skausmo sukėlėjų, ir ne tik dėl pagirios.
Pats etanolis mažina migrenos slenkstį, keičia kraujagyslių tonusą ir dehidratuoja organizmą. Bet problema dažnai ne tik jame.
Vynas, ypač raudonas, turi daug sulfitų — konservantų, kurie stabdo mikrobinį augimą. Sulfitai gali sukelti galvos skausmą jautriems žmonėms net nedideliais kiekiais.
Alus turi ir tiraminą, ir histaminą, ir kongenerus — fermentacijos šalutinius produktus.
Sulfitai randami ne tik alkoholyje. Jų yra džiovintuose vaisiuose, kai kuriuose padažuose ir konservuose, net kai kuriuose perdirbtuose mėsos gaminiuose.
Šokoladas ir kofeinas
Šokoladas — sudėtingas produktas galvos skausmo požiūriu. Jame yra ir tiramino, ir kofeino, ir teobromin — visi šie junginiai gali veikti galvos skausmą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad šokoladas gali būti sukėlėjas, kiti — kad ryšys nėra toks aiškus. Gali būti, kad šokolado potraukis atsiranda prieš migrenos priepuolį kaip prodrominis simptomas, o ne priežastis.
Kofeinas turi dvigubą vaidmenį. Saikingas kiekis gali net padėti nuo galvos skausmo — todėl jis yra kai kurių vaistų sudėtyje. Bet per didelis kiekis arba staigus atsisakymas po reguliaraus vartojimo gali išprovokuoti stiprų skausmą.
Jei geriate daug kavos ir norite sumažinti — darykite tai palaipsniui, per kelias savaites.
MSG ir dirbtiniai saldikliai
Mononatrio glutamatas (MSG) — skonio stipriklis, plačiai naudojamas perdirbtuose produktuose ir restoranų patiekaluose. Dalis žmonių praneša apie galvos skausmą, paraudimą ir spaudimo pojūtį po produktų su MSG.
Mokslininkai nesutaria dėl MSG poveikio — kontroliuojami tyrimai duoda nevienareikšmius rezultatus. Bet jei pastebite ryšį — verta vengti.
Aspartamas — dirbtinis saldiklis, randamas dietiniuose gėrimuose, kramtomoje gumoje be cukraus ir daugelyje „lengvų” produktų. Kai kurie žmonės aiškiai jaučia ryšį tarp aspartamo ir galvos skausmo.
MSG rasite konservuotose sriubose, traškučiuose, padažuose, užšaldytuose patiekaluose. Skaitykite etiketes — jis gali būti užrašytas ir kaip „skonio stipriklis” ar E621.
Kaip nustatyti savo sukėlėjus
Kadangi jautrumas individualus, vienintelis tikras būdas — sisteminis stebėjimas.
Maisto dienoraštis — užsirašykite viską, ką valgote ir geriate, kartu su galvos skausmo epizodais. Fiksuokite laiką, intensyvumą ir trukmę. Svarbu tai daryti bent šešias aštuonias savaites — per trumpesnį laiką dėsningumai gali neatsiskleisti.
Atidėta reakcija — atminkite, kad galvos skausmas gali ateiti ne iš karto, o po kelių valandų ar net kitos dienos. Todėl ieškokite ryšių ne tik su paskutiniu valgiu, bet ir su tuo, ką valgėte prieš parą ar dvi.
Eliminacijos metodas — jei įtariate konkretų produktą, pabandykite jo visiškai atsisakyti kelioms savaitėms. Tada kontroliuojamai grąžinkite į racioną ir stebėkite reakciją.
Praktiniai patarimai
Nereikia iš karto atsisakyti visų potencialių sukėlėjų — tai būtų per griežta ir sunku laikytis.
Pradėkite nuo didžiausių įtariamųjų — jei reguliariai vartojate daug brandinto sūrio ar raudonojo vyno, pradėkite nuo jų.
Atkreipkite dėmesį į kumuliacinį poveikį — kartais problema ne vienas produktas, o kelių derinys vieno valgio metu.
Stebėkite ne tik maistą — stresas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai gali sumažinti slenkstį, ir tada net įprastas maistas sukelia reakciją.
Neužmirškite apie šviežumą — biogeninių aminų kiekis didėja maistui stovint. Vakarykštė pica kels didesnę riziką nei ką tik iškeptas patiekalas.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei galvos skausmai dažni, stiprūs ar keičia pobūdį — būtina medicininė konsultacija. Maisto sukėlėjai yra tik viena galimų priežasčių, ir svarbu atmesti rimtesnes būkles.
Neurologas ar galvos skausmo specialistas gali padėti ne tik nustatyti diagnozę, bet ir sudaryti individualų valdymo planą, kuriame mitybos korekcijos bus viena iš priemonių.
Nepamirškite — maisto sukėlėjų nustatymas ir vengimas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę tiems, kurie kenčia nuo reguliarių galvos skausmų.
