Ar įmanoma oriai gyventi iš valstybinės pensijos Lietuvoje kylant kainoms ir esant ekonominiam nesaugumui? Šį klausimą vis dažniau užduoda ne tik pensininkai, bet ir vyresni nei penkiasdešimties metų asmenys.
Kaip lietuviai žvelgia į savo finansinę ateitį senatvėje ir kaip tam ruošiasi jau šiandien? Socialinių tinklų platformoje buvo užduotas neramą keliantis klausimas: „Ką darote dabar, kad pensiniame amžiuje nereikėtų išgyventi tik iš valstybinės pensijos?” Ypač buvo kreipiamasi į žmones, kuriems jau per penkiasdešimt, kurie, anot klausimo autorės, jau supranta, kad gyvenimas nėra be rūpesčių.
Klausimo autorė turi kelis nekilnojamojo turto objektus ir III pensijų pakopos kaupimą, tačiau mano, kad to nepakanka, kad gyventų gerai. Įrašo komentarų skyrius greitai virto atviru pokalbiu apie pragyvenimą, baimes ir senatvės planus.
Lietuvių patirtys ir planai senatvei
Vincentas: „Po mėnesio man bus 59-eri, iki pensijos liko šešeri metai. Pensijų skaičiuoklėse apskaičiuota apie 800 eurų į rankas. To užteks pragyvenimui, jei nereikės nuomotis būsto. 40 metų darbo stažo.”
Birutė: „Dirbu, neturiu daug santaupų ir neuždirbu iš nekilnojamojo turto. Jokių paskolų neturiu. Po penkiolikos metų tikriausiai bus taip, kaip bus. Nežinau, kur man reikia dirbti, kad sutaupyčiau trečiai pakopai.”
Saulė: „Auginu bijūnus – būsiu močiutė, prekiaujanti gėlėmis ir augalais. Audžiu ir mokausi megzti.”
Lina: „Po 20 metų vis dar turėsime uogų, daržovių ir žemės ūkio produktų. Teks papildyti pensiją užsiaugintais produktais.”
Vitalija: „Man daugiau nei 60 metų. Dirbu pagal darbo sutartį, tačiau jau dešimt metų dirbu ir savarankiškai, mokėdama mokesčius VMI. Moku siūti ir megzti! Prekiauju megztomis kepurėmis ir kojinėmis, dalyvauju amatų mugėse. Neuždirbu milijonų, bet kažką uždirbu. Mano giminaitė pensininkė kaime augina ir parduoda agurkus ir pomidorus, vasarą renka ir parduoda mėlynes, rudenį – grybus, o kartą per metus atostogauja užsienyje.”
Lina M.: „Mano pažįstamai prieš pat išėjimą į pensiją III pakopos kaupiamosios pensijos vertė sumažėjo, investicijos nuėjo į minusą. Tai labai priklauso nuo sėkmės. Ne visada III pakopa yra naudingiausias būdas kaupti pensijai.”
Martynas: „Tikriausiai netinkama investavimo strategija. Yra įvairių III pakopos investavimo variantų, o jei iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai, turėtumėte rinktis obligacijų ir akcijų portfelį. Jų grąža nedidelė – 3-4 % – bet stabili. Akcijų pajamingumas didesnis, tačiau rizika didesnė, nes kainos svyruoja. Jei iki pensijos dar toli, akcijos paprastai atsigauna ir duoda didesnę grąžą.”
Dainora: „Nelabai tikiu III pakopa, o tai tikriausiai nėra protinga. Planas – susirasti turtingą našlį, pageidautina Italijoje.” (juokauja)
Deimantė: „Turiu žemės, sodinu uogakrūmius, ketinu parduoti savo užaugintus vaisius, uogas, daržoves, gėles – ir skintus, ir daigus. Dabar kloju pamatus.”
Monika: „III pensijos pakopa yra simbolinė. Mes turime nekilnojamąjį turtą – pirmą kartą gyvenime visą mėnesį negyvename nuomojamame būste. Turime vieną nedidelį butą, kurį nuomojame. Paskolos baigsis kartu su mano išėjimu į pensiją. Aš moku mokesčius. Tikiu sistema. Tai nebus auksinis gyvenimas, bet aš galėsiu pragyventi. Vaikai užaugs, paskola bus išmokėta.”
Aneta: „Tik III pakopa, o aš ką tik pradėjau – net dirbdama du darbus negaliu daug atidėti. Pamažu nerimas auga. Tikiuosi, kad vaikai nepaliks.”
Armandas: „Jei pažvelgtumėte į vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje, nereikėtų per daug baimintis išėjimo į pensiją – reikia praleisti tik ketverius metus.” (liūdnai juokauja)
Jonas: „Gyvenu greitai, todėl nelaukiu.”
Ligita: „Kadaise planavau gyventi iki 45 metų, ir viskas. Dabar, matydama savo ilgaamžius giminaičius, suprantu, kad tai gali ir nepavykti.”
Anoniminis skaitytojas: „Kai išeisiu į pensiją, turėsiu 50 metų darbo stažą, niekada nedirbau nemokėdamas mokesčių. Prognozuojama išmoka yra 650 eurų į rankas. Man neužteks viskam, jei prireiks. Kol kas viskas gerai…”
Žaneta: „Šiuo metu dirbu padėjėja ir vaikų prižiūrėtoja. Noriu dirbti ilgai, bet neįmanoma rasti darbo ne visą darbo dieną. Iki pensijos liko 22 metai. Mano sūnus niekada nebus visiškai sveikas, o galimybė, kad jam sulaukus pilnametystės staiga galėsiu dirbti visą darbo dieną, yra utopinė. Tiesiog bijau, ar jis galės gyventi visavertį gyvenimą ir neatsidurs gatvėje.”
Artūras: „Iki 50-ies metų dar liko laiko, tačiau tema aktuali. Investuoju į verslą, technologijas, dalykus, turinčius išliekamąją vertę. Galimybių yra daug, bet esmė ta, kad nepasikliauju pensijomis.”
Dainius: „Kai vyresni nei 50 metų žmonės išeis į pensiją – pensijų nebebus. Jie kažkaip išgyvens tuos kelerius metus iki mirties.” (pesimistiškai juokauja)
Ką sako specialistai apie pensijų ateitį Lietuvoje?
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė senatvės pensija 2025 m. Lietuvoje siekia apie 620 eurų, tačiau šis skaičius gali smarkiai skirtis priklausomai nuo sukauptų stažo metų ir buvusio atlyginimo. Ekspertai pabrėžia, kad norint užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje, valstybinės pensijos dažniausiai nepakanka.
Finansų analitikai rekomenduoja pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau, pasitelkiant įvairias priemones:
- II ir III pakopos pensijų kaupimas – ypač naudingas jaunesniems žmonėms, kurie gali pasinaudoti ilgalaikio kaupimo nauda.
- Investicijos į nekilnojamąjį turtą – vienas populiariausių būdų užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje.
- Investicijos į vertybinius popierius – akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, priklausomai nuo rizikos tolerancijos.
- Papildomos specializacijos ir įgūdžiai – kurie leistų dirbti ir pensiniame amžiuje.
- Šeimos verslas – kuris galėtų būti perduodamas iš kartos į kartą ir užtikrintų pajamas senatvėje.
Tačiau realybė tokia, kad dauguma lietuvių pensinio amžiaus sulaukia neturėdami pakankamų santaupų. Sodros duomenimis, tik maždaug 30% pensinio amžiaus žmonių turi papildomų pajamų šaltinių be valstybinės pensijos.
Kaip keičiasi požiūris į pensiją skirtingose kartose?
Įdomu tai, kad jaunesni lietuviai (18-35 metų) vis mažiau pasitiki valstybine pensijų sistema ir dažniau ieško alternatyvių būdų užsitikrinti finansinį saugumą senatvėje. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės (56+ metų) dažniau remiasi valstybinėmis pensijomis ir šeimos pagalba.
Sodros atstovai pabrėžia, kad pensijų sistema Lietuvoje nuolat reformuojama, siekiant užtikrinti jos tvarumą, tačiau demografiniai iššūkiai – mažėjantis gimstamumas ir emigracija – kelia vis didesnį spaudimą sistemai.
Visgi, kaip rodo komentaruose besidalijančių žmonių istorijos, daugelis lietuvių jau dabar ieško papildomų būdų užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje, nepasikliaudami vien valstybine pensija.
