Žiema Lietuvoje reikalauja ne tik žieminių padangų ir pripildyto stiklų ploviklio bakelio. Yra vienas dalykas, kurį patyręs vairuotojas žino instinktyviai, bet pradedantieji dažnai ignoruoja – ir būtent ši klaida lemia daugybę avarijų šaltuoju metų laiku.
Kalbame ne apie greitį, ne apie padangas ir ne apie stabdžius. Tai kažkas, ką kiekvienas gali kontroliuoti be jokių papildomų išlaidų ar įrangos. Ir vis dėlto kasmet tūkstančiai vairuotojų patenka į bėdą būtent dėl šios priežasties.
Kodėl įprasti įpročiai žiemą nebeveikia
Daugelis vairuotojų mokykloje išgirdo apie dviejų sekundžių taisyklę – tiek laiko turėtų užtrukti, kol pasiekiate tą vietą, kur buvo priekyje važiuojantis automobilis. Tai veikia sausu asfaltu, kai padangos puikiai sukimba su keliu.
Tačiau ant ledo viskas pasikeičia. Fizikos dėsniai negailestingi – kai trinties koeficientas tarp padangos ir kelio paviršiaus sumažėja, stabdymo kelias išauga ne proporcingai, o eksponentiškai. Automobilis, kuris sausame kelyje sustoja per dešimt metrų, ant ledo gali slystelėti trisdešimt ar net penkiasdešimt metrų.
Ir čia nepadės nei ABS, nei stabilumo kontrolės sistema. Šios technologijos padeda išlaikyti valdymą, bet jos negali pakeisti fizikos dėsnių. Jei padangos nesukimba, automobilis slysta – nesvarbu, kiek elektronikos jame sumontuota.
Skaičius, kurį verta įsiminti
Patyręs vairavimo instruktorius pataria paprastą formulę: ant apledėjusio kelio įprastą atstumą reikia padidinti dešimt kartų. Tai reiškia, kad vietoj dviejų sekundžių turėtumėte laikytis maždaug dvidešimties sekundžių intervalo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
Skamba daug? Taip, ir praktiškai tai atrodo kaip milžiniškas tarpas. Miesto centre tokį atstumą išlaikyti beveik neįmanoma – kiti vairuotojai nuolat lįs į tą erdvę. Tačiau užmiesčio keliuose, greitkeliuose ir kaimo rajonuose ši taisyklė gali išgelbėti gyvybę.
Pagalvokite taip: jei važiuojate 50 km/h greičiu, dvidešimt sekundžių atstumas reiškia maždaug 280 metrų tarpą. Tai atrodo absurdiškai daug, kol nesuvokiate, kad būtent toks atstumas gali būti reikalingas sustoti ant slidaus kelio.
Kaip praktiškai išmatuoti tą atstumą
Yra paprastas būdas patikrinti, ar laikotės saugaus atstumo. Pasirinkite orientyrą kelio pakraščiu – kelio ženklą, stulpą, medį. Kai priekyje važiuojantis automobilis pravažiuoja tą tašką, pradėkite skaičiuoti: „vienas tūkstantis, du tūkstančiai, trys tūkstančiai…” ir taip toliau iki dvidešimties.
Jei pasiekiate orientyrą anksčiau nei baigiasi skaičiavimas – jūsų atstumas per mažas. Atsilikite dar labiau ir pakartokite testą.
Užmiestyje orientyrus rasti lengva – tinka tiltai, kelio ženklai, elektros stulpai. Mieste sunkiau, bet ten ir greičiai mažesni, tad galima naudoti šiek tiek trumpesnį intervalą – bent jau aštuonias ar dešimt sekundžių.
Ką dar svarbu padaryti prieš kelionę
Saugus atstumas – tik dalis lygties. Prieš išvykdami šaltu oru, atlikite kelis paprastus veiksmus, kurie padidins jūsų saugumą.
Visiškai nuvalykite visus langus, veidrodėlius ir žibintus. Ne tik priekinį stiklą – ir galinį, ir šoninius. Sniegas ant stogo taip pat pavojingas – staigiai stabdant jis gali nuslysti ant priekinio stiklo ir visiškai užblokuoti matomumą.
Patikrinkite, ar veikia visi žibintai, įskaitant stabdžių šviesas. Žiemą sutemsta anksti, ir būti matomam yra gyvybiškai svarbu. Naudokite artimąsias šviesas net dieną, jei matomumas prastas.
Turėkite automobilyje žieminį avarinį komplektą – šiltą antklodę, žibintuvėlį, įkrautą telefoną ir galbūt šiek tiek vandens bei užkandžių. Jei įstrigsite užmiestyje, tai gali būti labai naudinga.
Kaip elgtis sankryžose ir žiedinėse
Sankryžos ir žiedinės sankryžos žiemą tampa ypač pavojingomis zonomis. Čia automobilis dažniausiai turi stabdyti, o po to vėl įsibėgėti – abu veiksmai slidžiame kelyje yra rizikingi.
Artėdami prie sankryžos, pradėkite lėtinti iš anksto – gerokai anksčiau nei įprastai. Venkite staigaus stabdymo – geriau švelniai pridėkite stabdžius kelis kartus, nei vienu metu spausite pedalą iki galo.
Žiedinėse sankryžose rinkitės lėtesnę pavarą ir venkite staigių vairo judesių. Automobilis linkęs slystelėti būtent posūkiuose, kai veikia išcentrinė jėga.
Jei kamštyje stovite ant nuokalnės, palikite didesnį tarpą nuo priekyje esančio automobilio. Tai suteiks erdvės manevrui, jei kas nors iš galo nespėtų sustoti ir artėtų prie jūsų.
Kai geriau likti namie
Kartais protingiausias sprendimas – visai nevažiuoti. Jei prognozė rodo lijundra, šlapdribą ar staigų temperatūros kritimą po lietaus, kelio paviršius gali tapti itin pavojingas. Vadinamasis „juodasis ledas” – plona, beveik nematoma ledo plėvelė – yra vienas klastingiausių reiškinių.
Jei kelionė nėra būtina, atidėkite ją. Jei vis dėlto turite važiuoti – skirkite daugiau laiko, važiuokite lėčiau ir laikykitės to dvidešimties sekundžių intervalo. Geriau atvykti vėliau, nei visai neatvykti.
