Grįžtate namo po darbo, atidarote duris – ir pajuntate. Kažkas ne taip. Oras tarsi sunkus, tvyro neaiškus, bet akivaizdžiai nemalonus kvapas. Išnešėte šiukšles, išvėdinote – bet jis vis tiek grįžta.
Daugelis su tuo susiduria, bet retai kas supranta tikrąją priežastį. Oro gaivikliai tik maskuoja problemą, o kvapas kaip bumerangas grįžta vėl ir vėl. Nes tikrasis šaltinis dažniausiai slypi ten, kur net nesusimąstome ieškoti.
Gera žinia – išspręsti tai įmanoma. Ir nebūtinai reikia samdyti profesionalus ar pirkti brangią įrangą. Užtenka žinoti, kur ieškoti ir ką daryti.
Paslėpti kaltininkai: kur iš tikrųjų slepiasi kvapai
Nemalonus kvapas retai ateina iš akivaizdžių vietų. Jei šiukšliadėžė švari ir šaldytuvas tvarkingas, problema greičiausiai giliau.
Kanalizacija ir nuotekos – viena dažniausių priežasčių. Kriauklės sifonas kaupia riebalus, maisto likučius ir bakterijas. Vonios nuotekos – plaukus ir muilo nuosėdas. Laikui bėgant visa tai pradeda dvokti.
Audiniai – tikri kvapų kaupikliai. Kilimai, užuolaidos, minkšti baldai, pagalvės sugeria viską: maisto ruošimo dūmus, gyvūnų kvapus, kūno prakaito garą. Ir laiko savyje mėnesius.
Drėgnos vietos – spintos be ventiliacijos, kampai už baldų, vonios lubos. Ten formuojasi pelėsis, kuris ne tik dvokia, bet ir kenkia sveikatai.
Gyvūnai – net švariausias augintinis palieka pėdsakų. Pleiskanos, plaukai, o kartais ir netyčiniai „incidentai” ant kilimo, kurie, atrodytų, buvo išvalyti, bet kvapas liko.
Greiti sprendimai: ką daryti jau šiandien
Jei nemalonus kvapas vargina dabar, pradėkite nuo šių paprastų veiksmų.
Ištuštinkite ir nuplaukite šiukšliadėžę acto tirpalu. Net jei maišas buvo, kvapai prasiskverbia.
Pravalykite kriauklės sifoną – išsukite, išplaukite, o nutekėjimą praplaukite karštu vandeniu su sodos ir acto mišiniu. Užpilkite pusę stiklinės sodos, tada tiek pat acto, palaukite 15 minučių ir nuplaukite karštu vandeniu.
Atidarykite langus bent 15–20 minučių. Paprastas vėdinimas daro stebuklus.
Surinkite ir išskalbkite viską, ką galite – rankšluosčius, kilimėlius, užvalkalus. Naudokite karštą vandenį.
Probleminėse vietose pastatykite dubenėlį su soda – ji sugeria kvapus per kelias valandas.
Giluminis valymas: ilgalaikis sprendimas
Jei greiti sprendimai nepadėjo, reikia sistemingo požiūrio. Kvapas kažkur įsigėręs giliai, ir jo nepašalinsite paviršiniu valymu.
Pradėkite nuo „karštųjų taškų” nustatymo. Apeikite butą ir pauostykite kiekvieną zoną atskirai – virtuvę, vonią, spintas, kampus už baldų. Taip rasite tikrąjį šaltinį.
Kilimai ir minkšti baldai reikalauja ypatingo dėmesio. Paprastas siurbimas nepakanka – naudokite HEPA filtro siurblį, kuris sulaiko smulkias daleles. Kartą per ketvirtį verta išvalyti giliuoju būdu – galima išsinuomoti kilimų plovimo aparatą arba iškviesti specialistus.
Šildymo ir ventiliacijos sistemos kaupia dulkes ir kvapus. Keiskite filtrus bent kartą per sezoną. Jei turite kondicionierių – valykite jo filtrus kas mėnesį.
Virtuvė: riebalai ir pamiršti kampai
Virtuvė – intensyviausių kvapų zona. Čia kaupiasi riebalų garai, maisto likučiai ir drėgmė.
Gartraukio filtras – dažnai pamirštamas, bet būtent jis sulaiko riebalų garus. Jei filtras užsikimšęs, riebalai nusėda ant sienų, spintelių ir net lubų. Valykite filtrą kartą per mėnesį karštu vandeniu su indų plovikliu.
Šaldytuvo giluma – ten kartais pasimeta produktai, kurie pradeda gesti. Kartą per mėnesį viską išimkite ir patikrinkite. Nuvalykite lentynas sodos tirpalu.
Erdvė už viryklės ir šaldytuvo – kaupiasi riebalai, dulkės ir maisto trupinius. Bent kartą per ketvirtį pastumkite ir išvalykite.
Augintinių zonos: fermentai – jūsų draugai
Jei turite gyvūną, paprastas valymas ne visada padeda. Ypač jei katė ar šuo kada nors „pasižymėjo” ant kilimo ar minkštų baldų.
Šlapimo kvapas ypač atsparus, nes kristalai įsigeria giliai į audinius. Įprasti valikliai jo nepašalina – reikia fermentinių preparatų, kurie skaido organines medžiagas molekuliniu lygiu. Juos rasite zoologijos prekių parduotuvėse.
Reguliariai siurbkite vietas, kur gyvūnas mėgsta gulėti. Plaukite guolius karštame vandenyje bent kartą per savaitę.
Drėgmė ir pelėsis: rimtesnė problema
Jei kvapas primena rūsį arba supelijusį audinį – greičiausiai turite drėgmės problemą. Tai rimčiau nei paprasti kvapai, nes pelėsis kenkia sveikatai.
Ieškokite tamsių dėmių ant sienų, lubų kampuose, už baldų. Patikrinkite vonios siūles ir langų rėmus.
Mažus pelėsio plotus galite pašalinti patys – naudokite chloro pagrindu pagamintą valiklį ir gerai išvėdinkite. Didesnėms problemoms reikės specialistų.
Investuokite į drėgmės surinkėją – ypač jei gyvenate drėgname klimate ar pirmame aukšte. Palaikykite drėgmę žemiau 60%.
Prevencija: kad kvapai negrįžtų
Lengviau išvengti nei kovoti. Kelios paprastos taisyklės padės išlaikyti orą šviežią nuolat.
Vėdinkite kasdien – bent 10–15 minučių, net žiemą. Šviežias oras išstumia susikaupusius kvapus.
Šiukšles išneškite kasdien, ypač jei metate maisto likučius.
Skalbinius nedžiovinkite uždarose patalpose – tai didina drėgmę ir skatina pelėsį.
Kartą per savaitę patikrinkite „karštąsias zonas” – kriauklę, šiukšliadėžę, augintinio vietą.
Ir svarbiausia – nepasitikėkite oro gaivikliais. Jie tik maskuoja, bet nesprendžia problemos. Tikras šviežumas ateina tik pašalinus kvapų šaltinį.
