Žiema dar nesibaigė, o jūsų kulnai jau primena sausą žemę po karščių bangos? Šiurkštūs, skilinėjantys kulnai ne tik gadina nuotaiką ir trukdo mėgautis atvira avalyne – jie gali tapti rimtų sveikatos problemų pradžia. Gera žinia ta, kad dauguma atvejų puikiai sprendžiami namuose, nereikalaujant brangių procedūrų ar vizitų pas specialistus.
Milijonai žmonių kenčia nuo tos pačios bėdos, bet tik nedaugelis žino, kad sprendimas slypi keliuose paprastuose žingsniuose ir vienoje medžiagoje, kurią rasite beveik bet kurioje vaistinėje. Tinkamai taikoma priežiūra duoda matomų rezultatų jau per kelias savaites – kulnai tampa švelnūs, įtrūkimai užgyja, o diskomfortas dingsta.
Tačiau būtent čia slypi pavojus: kartais tai, kas atrodo kaip paprastas estetinis defektas, iš tikrųjų signalizuoja apie rimtesnius organizmo sutrikimus. Todėl svarbu žinoti ne tik kaip gydyti, bet ir kada metas kreiptis pagalbos.
Kodėl kulnai skilinėja ir ką su tuo daryti
Įtrūkę kulnai atsiranda dėl hiperkeratozės – per didelio raginio odos sluoksnio susidarymo. Kai ši sustorėjusi oda netenka drėgmės, ji tampa neelastinga ir pradeda skilti. Mechaninis spaudimas einant dar labiau gilina plyšius.
Pagrindinis gydymo principas paprastas: reikia suminkštinti sukietėjusį sluoksnį, atsargiai jį pašalinti ir intensyviai drėkinti odą. Būtent tam sukurtos specialios priemonės su karbamidu (šlapalu), kurio koncentracija gali siekti nuo 10 iki 40 procentų. Mažesnės koncentracijos drėkina, didesnės – padeda pašalinti negyvą odą.
Alternatyva karbamidui – alfa hidroksirūgštys (gliukolio arba pieno rūgštis 5–10 proc.) ir salicilo rūgštis (1–6 proc.). Šios medžiagos skatina natūralų odos atsinaujinimą ir padeda išlaikyti drėgmę.
Keturių žingsnių rutina, kuri tikrai veikia
Dermatologai rekomenduoja laikytis nuoseklios kasdienės priežiūros schemos. Ji susideda iš keturių etapų ir geriausius rezultatus duoda atliekama vakare, prieš miegą.
Pirmas žingsnis – valymas. Nuplaukite pėdas švelniu muilu ir šiltu vandeniu. Galite pamirkyti kojas 10–15 minučių – tai padės suminkštinti odą. Nusausinkite švelniai, netrinkite.
Antras žingsnis – šveitimas. Kai oda suminkštėjusi, atsargiai pašalinkite sukietėjimus naudodami pemzą arba specialų pėdų šveitiklį. Svarbu nedaryti to per agresyviai – pjaustymas ar intensyvus grandymas gali sukelti mikrotraumas ir infekciją. Jokiu būdu nenaudokite peiliuko ar žirklių.
Trečias žingsnis – drėkinimas. Ant švarios, sausos odos užtepkite kremą su karbamidu arba hidroksirūgštimis. Ypač stropiai įtrinkite į kulnų kraštus ir plyšių vietas.
Ketvirtas žingsnis – užsandarinimas. Iškart po kremo užsimaukite medvilnines kojines. Jos neleis drėgmei išgaruoti ir padės veikliosioms medžiagoms geriau įsisavinti. Palikite per naktį.
Šią rutiną kartokite kiekvieną vakarą. Pirmuosius pokyčius pastebėsite jau po savaitės, o reikšmingas pagerėjimas įvyksta per 2–4 savaites.
Kada laikas sunerimti
Dauguma įtrūkusių kulnų atvejų yra nekenksminga kosmetinė problema. Tačiau kai kurie simptomai reikalauja gydytojo dėmesio.
Kreipkitės į specialistą, jei pastebėjote:
- nuolatinį skausmą, kuris nepraeina net ilsintis,
- pasikartojantį kraujavimą iš plyšių,
- nemalonų kvapą,
- didėjantį paraudimą ar vietinį sušilimą,
- karščiavimą ar bendrą silpnumą,
- žaizdas, kurios negyja ilgiau nei dvi savaites.
Ypač atidūs turėtų būti žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turintys periferinę neuropatiją arba kraujagyslių ligas. Jiems įtrūkę kulnai gali greitai komplikuotis infekcija, kuri plinta į gilesnius audinius.
Ką daryti, kad problema nesikartotų
Išgydžius kulnus, svarbu nepaleisti situacijos. Profilaktika paprastesnė nei gydymas.
Tęskite drėkinimą – nebūtinai kasdien, bet bent 2–3 kartus per savaitę tepkite pėdų kremą. Rinkitės patogią, tinkamai priglundančią avalynę – per laisvi ar per ankšti batai didina mechaninį spaudimą ant kulnų. Vasarą, dėvint atvirus batus, drėkinkite kojas dažniau.
Jei problema nuolat kartojasi, verta pasitikrinti sveikatą. Lėtinis kulnų skilinėjimas kartais susijęs su skydliaukės sutrikimais, grybelinėmis infekcijomis ar kitomis sisteminėmis ligomis. Gydytojas gali skirti kraujo tyrimus ir padėti nustatyti tikrąją priežastį.
Reguliari priežiūra, tinkamos priemonės ir dėmesys įspėjamiesiems ženklams – tai trys ramsčiai, ant kurių laikosi sveiki, švelūs kulnai.
