Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje plaukiojantys laivai susiduria su paslaptinga problema. Patyrę kapitonai praneša apie situacijas, kai navigacijos prietaisai staiga pradeda rodyti neįtikėtinus duomenis — laivas tarsi „peršoka” į kitą vietą arba lėtai slenka į poziciją, kurioje jo tikrai nėra.
Aviacija taip pat pajuto pokyčius. Nors lėktuvai turi daugiau atsarginių sistemų ir tiesioginė grėsmė jiems mažesnė, pilotai praneša apie padidėjusį darbo krūvį ir sudėtingesnes procedūras tam tikruose Baltijos regiono koridoriuose.
Kodėl tai pavojingiau nei paprastas gedimas
Problema ta, kad prietaisai nerodo jokio klaidos pranešimo. Ekrane viskas atrodo normaliai — yra koordinatės, veikia ryšys, sistema dirba. Tačiau rodoma pozicija neatitinka tikrovės. Laivas gali manyti esąs saugiame vandenyje, kai iš tikrųjų artėja prie seklumos ar kito laivo.
Ekspertai tai vadina GPS klastojimu arba „spoofingu”. Skirtingai nuo paprasto signalo trukdymo, kai ryšys tiesiog nutrūksta ir įgula iškart supranta problemą, klastojimas siunčia suklastotus signalus, kurie atrodo kaip tikri. Imtuvas juos priima ir apskaičiuoja neteisingą poziciją — dažnai klaidą įvesdamas palaipsniui, kad niekas nepastebėtų.
Tai tarsi kompasas, kuris rodo šiaurę, bet iš tikrųjų rodo į rytus. Pasitikėdamas juo, laivas plauks visai ne ten, kur ketino.
Kur situacija pavojingiausia
Daugiausia pranešimų gaunama iš rytinės Suomijos įlankos dalies ir gretimų Baltijos koridorių. Tai intensyvaus jūrų eismo zonos, kur plaukia kroviniai laivai, tanklaiviiai, keltai ir žvejybos laivai.
Ypač pažeidžiamos vietos yra uostų prieigos, siauros navigacijos juostos ir sąsiauriai, kur net nedidelis pozicijos nukrypimas gali baigtis katastrofa. Užplaukimas ant seklumos arba susidūrimas su kitu laivu gali sukelti ne tik ekonominius nuostolius, bet ir ekologinę katastrofą — ypač jei nukentėtų naftos produktus vežantis tanklaivis.
Mažos žvejybos valtys ir pramoginiai laivai yra vieni pažeidžiamiausių. Jie paprastai neturi atsarginių navigacijos sistemų ir visiškai pasikliauja GPS.
Jūreiviai prisimena pamirštas technikas
Situacija privertė įgulas grįžti prie senų, bet patikimų navigacijos metodų. Kapitonai vėl mokosi naudoti radaro fiksacijas — kai laivo pozicija nustatoma pagal žinomus objektus krante. Grįžta vizualiniai azimutu matavimai ir vadinamoji „mirusioji atskaita” — pozicijos skaičiavimas pagal greitį, laiką ir kursą.
Kai kurie laivai vėl įsijungia senus Loran tipo imtuvus — antžeminę navigacijos sistemą, kuri buvo populiari prieš GPS erą. Ji veikia radijo bangomis nuo žemės stočių ir yra atsparesnė klastojimui.
Uostai pradėjo reikalauti, kad laivai savo kelionių planuose nurodytų, ką darys, jei GPS nustos veikti. Tai nauja realybė, prie kurios tenka prisitaikyti.
Kaip atpažinti, kad kažkas negerai
Patyrę jūreiviai pataria nuolat lyginti GPS duomenis su kitais šaltiniais. Jei radaro vaizdas rodo krantą vienoje pusėje, o GPS teigia, kad iki jo dar dešimtys kilometrų — kažkas negerai.
Įtartini požymiai: staigus pozicijos „šuolis”, neatitikimas tarp kompaso kurso ir GPS kurso, keistas laivo greitis, kurio jūs nejaučiate. Jei pastebėjote bent vieną iš jų — nedelsiant pereikite prie alternatyvių navigacijos metodų ir informuokite eismo tarnybas.
Svarbu išsaugoti visus imtuvo duomenis — jie gali būti naudingi tiriant incidentą ir padedant kitoms įguloms.
Techniniai sprendimai jau kuriami
Europos kosmoso agentūra ir kitos institucijos kuria atsakomuosius veiksmus. Galileo sistema jau turi autentifikavimo funkciją — kriptografinį parašą, kuris leidžia imtuvui patikrinti, ar signalas tikrai ateina iš palydovo, o ne iš klastotojo.
Inžinieriai kuria hibridines sistemas, kurios lygina palydovinius duomenis su inerciniais jutikliais, žemės radijo švyturiais ir kitais šaltiniais. Jei vienas šaltinis pradeda rodyti neįtikėtinus duomenis — sistema tai pastebi ir įspėja.
Planuojama paleisti daugiau žemos orbitos palydovų, kurie sudarytų tankesnį tinklą ir apsunkintų klastojimą. Tačiau visi šie sprendimai reikalauja laiko ir investicijų.
Ką daryti paprastiems žmonėms
Jei plaukiojate pramoginiu laivu ar burine jachta Baltijos jūroje, nepasikliaukite vien GPS. Turėkite popierinių jūrlapių ir mokėkite jais naudotis. Įsigykite paprastą kompasą ir išmokite nustatyti poziciją pagal matomus orientyrus.
Prieš išplaukiant patikrinkite, ar nėra pranešimų apie navigacijos trikdžius jūsų planuojamame maršrute. Tokią informaciją skelbia jūrų saugos tarnybos.
Prisiminkite seną jūreivių taisyklę: jei kažkas atrodo ne taip — greičiausiai ir yra ne taip. Geriau sustoti ir įsitikinti, nei plaukti į nežinią pasitikint sugedusiais prietaisais.
