Pirmasis diskinis pjūklas mano rankose atsirado prieš penkiolika metų. Pigus, lengvas, iš akcijos. Per pirmas dvi savaites jis pasiekė daugiau nei bet kuris kitas įrankis – ir ne gerąja prasme. Kreivi pjūviai, išdegęs variklis, beveik nukirsta pirštinė.
Šiandien, žiūrėdamas atgal, suprantu: problema buvo ne įrankyje, o mano nežinojime. Štai kas būtų pravertę tada – ir kas pravers jums dabar.
Galia – ne tas skaičius, į kurį žiūrėti pirmiausia
Pardavėjai mėgsta akcentuoti vatus. 1200 W, 1800 W, 2000 W – skaičiai atrodo įspūdingai. Tačiau vien galia nepasako nieko apie pjūklo tikrąsias galimybes.
Svarbiau – sukimo momentas ir apsisukimų skaičius po apkrova. Pigus 1800 W pjūklas, pjaunant storesnę medieną, gali „prigesti” greičiau nei kokybiškas 1400 W modelis su geresniu varikliu ir transmisija.
Patarimas paprastas: jei negalite palyginti techninių specifikacijų, žiūrėkite į gamintoją. Žinomos markės – Makita, Bosch, Festool, DeWalt – net ir paprastesniuose modeliuose naudoja kokybiškesnius komponentus nei nežinomi gamintojai savo „flagmanuose”.
Disko skersmuo nulemia viską
Diskiniai pjūklai skirstomi pagal naudojamo disko skersmenį – dažniausiai 165 mm, 185 mm arba 235 mm. Šis skaičius tiesiogiai lemia maksimalų pjūvio gylį.
165 mm diskas pjauna iki ~55 mm gylio – pakanka daugumai dailylenčių, plonesnių plokščių, grindų dangų.
185 mm diskas pasiekia ~65 mm – universaliausias pasirinkimas, tinkantis ir statybinei medienai.
235 mm diskas pjauna iki ~85 mm – skirtas storai medienai, tačiau pats pjūklas sunkesnis ir mažiau manevringas.
Pradedantiesiems rekomenduočiau 185 mm – tai aukso vidurys tarp galimybių ir patogumo.
Padas ir reguliavimai – čia slypi kokybė
Diskinio pjūklo padas – metalinė platforma, kuria įrankis slysta pjaunamu paviršiumi. Pigūs modeliai turi ploną, lengvai išlinkstantį padą iš štampuoto plieno. Po kelių mėnesių naudojimo jis deformuojasi, ir tikslūs pjūviai tampa neįmanomi.
Kokybiški diskiniai pjūklai turi liejinį arba frezuotą aliuminį padą, kuris išlaiko geometriją net ir intensyviai naudojant. Taip pat svarbu patikrinti kampo ir gylio reguliavimo mechanizmus – jie turi fiksuotis tvirtai, be laisvumo.
Jei parduotuvėje galite pačiupinėti įrankį – pajudinkite padą, patikrinkite reguliatorius. Laisvas, klanksintis mechanizmas – blogas ženklas.
Dulkių ištraukimas – neįvertinta funkcija
Pjaunant medieną susidaro didžiulis kiekis pjuvenų. Pigūs pjūklai jas tiesiog išmeta į šoną – ant jūsų, ant darbų, į akis. Geresni modeliai turi dulkių ištraukimo jungtį, prie kurios galima prijungti siurblį.
Tai ne tik švaros klausimas. Pjuvenos ant pjūvio linijos trukdo matyti žymėjimą, todėl pjūviai išeina kreivi. Pjuvenos po padu neleidžia įrankiui lygiai slystii. O įkvėptos medienos dulkės – rimtas sveikatos pavojus, ypač dirbant su MDF ar klijuota mediena.
Net jei neplanuojate naudoti siurblio nuolat, turėti tokią galimybę – didelis pliusas.
Laidinis ar akumuliatorinis?
Šis klausimas prieš dešimt metų buvo lengvas – akumuliatoriniai pjūklai buvo silpni ir brangūs. Šiandien situacija pasikeitė. Šiuolaikiniai 18V ir 36V akumuliatoriniai modeliai galia prilygsta laidiniams.
Tačiau yra niuansų.
Akumuliatorinis pjūklas – puikus pasirinkimas, jei jau turite tos pačios sistemos įrankių ir akumuliatorių. Vienas 5 Ah akumuliatorius leis atlikti nemažai pjūvių, o laisvė judėti be laido – didžiulis privalumas.
Laidinis pjūklas – geresnis, jei dirbate stacionariai, pjaunate daug ir ilgai. Nereikia rūpintis akumuliatorių krovimu, o kaina paprastai mažesnė.
Mano garaže gyvena abu variantai – kiekvienas savo vietoje.
Diskai: vienkartinė investicija, kuri kartojasi
Pats pjūklas – viena investicija. Diskai – nuolatinė išlaida. Ir čia verta suprasti skirtumą.
Pigūs diskai su mažai dantų (12–24) skirti grubiam pjovimui – greitai, bet nelygiai. Daugiadančiai diskai (40–60 dantų) pjauna lėčiau, bet švariau – tinka klijuotai medienai, laminatui, ten, kur svarbi apdailos kokybė.
Vienam pjūklui verta turėti bent du diskus: grubų darbams, kur išvaizda nesvarbi, ir smulkiadantį tiksliam pjovimui.
Ir niekada, niekada nepjaukite aštriu disku į vinį ar varžtą. Vienas metalinis objektas sugadina diską akimirksniu.
Saugumas – ne tik instrukcijos
Diskinis pjūklas yra vienas pavojingiausių rankinių įrankių. Besisukantis diskas neatleidžia klaidų.
Būtina: apsauginiai akiniai, ausų apsauga, pirštinės (ne laisvos). Rekomenduojama: apsauginis šalmas dirbant iš apačios, respiratorius pjaunant MDF.
Niekada nepjaukite laikydami ruošinį ant kelių. Niekada nekiškite rankos po pjūklu „patikrinti” pjūvio. Niekada neatjunkite apsauginio gaubto.
Šios taisyklės atrodo akivaizdžios, kol jų nesulaužai. O sulaužius – dažnai jau per vėlu.
Pabaigai
Diskinis pjūklas – įrankis, kuris atveria duris rimtiems namų meistro projektams. Su juo galima statyti terasas, montuoti grindis, gaminti baldus. Tačiau tai ir įrankis, reikalaujantis pagarbos.
Rinkitės protingai, mokykitės nuolat, ir jis tarnaus dešimtmečius. Kaip ir tas mano antrasis pjūklas – kuris vis dar pjauna, nors jau seniai turėjo užleisti vietą naujesniam.
Kai kurie daiktai tiesiog verti investicijos.
