Perkant sklypą ar namą, dažnas jaučiasi kaip detektyvas. Tikrina stogą, drėgmę, dokumentus, net kaimynų „charakterį“. Ir tada, kai atrodo, kad viskas aišku, atsiranda vienas klausimas, kuris gali sugadinti visą ramybę: o ar tikrai žinai, kur baigiasi tavo žemė?
Čia prasideda istorijos, kurias žmonės pasakoja jau po pirkimo. „Tvora stovėjo, tai galvojom viskas ok.“ „Pardavėjas sakė, kad taip visada buvo.“ „Žemėlapyje atrodė vienai, realybėje kitaip.“ Ir dažniausiai viskas susiveda į tą patį sprendimą, kurį reikėjo priimti prieš pasirašant: pasidaryti arba pasitikrinti kadastrinius dalykus.
Ribos: gražus brėžinys dar nereiškia, kad riba ten, kur tu matai
Riba dažnai atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Stovi tvora, yra kampas, yra krūmas. Bet tvora gali būti pastatyta „iš patogumo“, o kampas gali būti „pagal akį“. Ir kai prasideda rimtas etapas, pirkimas, statyba, registravimas, staiga paaiškėja, kad „pagal akį“ niekam neįdomu.
Kadastriniai matavimai padeda tada, kai nori žinoti faktą, o ne versiją. Jie parodo, kur yra riba dokumentuose ir ar ji sutampa su tuo, ką matai vietoje. Jei nesutampa, geriau tai sužinoti dabar, o ne kai jau būsi sumokėjęs avansą.
Servitutai: tas mažas įrašas, kuris vėliau pradeda gyventi tavo kieme
Servitutas skamba kaip kažkas tolimo, beveik teisinio. Bet realiai jis gali reikšti labai paprastą dalyką: per tavo sklypą kažkas turi teisę eiti, važiuoti, prieiti prie tinklų ar pravažiuoti iki savo sklypo.
Ir čia būna netikėtų situacijų. Žmogus nusiperka sklypą, planuoja vartus vienoje vietoje, o paskui paaiškėja, kad per tą vietą yra pravažiavimas. Arba jis nori statyti sandėliuką, bet servituto juosta to neleidžia. Ir tada prasideda pyktis, nors kaltas ne kaimynas. Kaltas tik tas nepatikrintas „mažas“ punktas.
Realus plotas: kodėl keli kvadratiniai metrai gali kainuoti daug daugiau, nei atrodo
Plotas pardavimo skelbime dažnai atrodo kaip tikslus skaičius. Bet realybėje plotas gali skirtis, ypač jei dokumentai seni, sklypas tvarkytas seniai arba aplink vyko pokyčiai.
Skirtumas gali būti mažas, bet jis svarbus, kai:
- perki už kvadratinį metrą ir kaina kyla
- planuoji statinį ir atstumai tampa kritiški
- nori dalinti sklypą ateityje
- derini projektą, o ribos „suvalgo“ dalį erdvės
Du sakiniai prieš sąrašą. Jei nori pasijusti ramiau prieš pasirašant, geriau turėti aiškų vaizdą. Nes paskui viskas darosi brangiau ir lėčiau.
Patikrink, ar ribos vietoje atitinka dokumentus
Patikrink, ar servitutai neriboja įvažiavimo ir statybos vietos
Patikrink, ar sklypo plotas realiai sutampa su tuo, kas nurodyta
Patikrink, ar nėra „seno susitarimo“ dėl tvoros ar pravažiavimo
Patikrink, ar riboženkliai aiškūs, o ne „kažkur turėtų būti“
Kada verta tikrinti dar prieš derybas, o ne po jų
Jeigu matai, kad sklypas turi senas tvoras, keistus kampus, privažiavimas eina šalia kaimyno, arba pardavėjas kalba miglotai, nedelsk. Nes derybose labai svarbu turėti faktą rankoje.
Kai turi faktą, tu nebesideri iš emocijos. Tu deriesi iš aiškumo. Ir tai jau visai kitas žaidimas.
Kur kreiptis, jei nori, kad pirkimas būtų ramus, o ne loterija
Jeigu nori susidėlioti viską tvarkingai dar iki sutarties, verta pasikonsultuoti su tais, kurie kasdien mato sklypus ir jų istorijas. Dažnai užtenka trumpo įvertinimo, kad pasidarytų aišku, ką tiksliai reikia daryti.
Pradžiai gali pasižiūrėti informaciją ir kontaktus čia: www.geomanai.lt.
Perkant turtą geras jausmas yra svarbu. Bet dar svarbiau yra ramybė po pirkimo. Ir ta ramybė dažniausiai prasideda nuo paprasto dalyko: žinoti, ką iš tikro perki.
