Žiemą daugelis susiduria su ta pačia problema — net ir kokybiški batai neapsaugo kojų nuo šalčio, kai temperatūra nukrenta žemiau dvidešimties laipsnių. Brangūs terminiai vidpadžiai ne visada pasiteisina, o šildantys pleistrai greitai išsikrauna. Tačiau yra būdas, kurį mūsų seneliai naudojo dar tada, kai apie modernias technologijas niekas nė nesvajojo.
Viena kaimynė pasidalijo paprastu sprendimu, kuris jai padeda net pačiais šalčiausiais žiemos rytais. Ji tvirtina, kad šis metodas pranoksta net brangius vilnoninius įdėklus, o svarbiausia — medžiagą galima rasti kiekvienuose namuose. Jokios folijos ar specialių plėvelių nereikia.
Paslaptis slypi paprasto daikto struktūroje
Pasirodo, puikiai izoliuoja paprastas gofruotas kartonas — tas pats, iš kurio gaminamos dėžės. Jo viduje esantys oro kanalėliai sukuria natūralią izoliaciją, kuri neleidžia šalčiui prasiskverbti nuo žemės į pėdą.
Svarbu pasirinkti tinkamą kartono tipą. Geriausiai tinka vieno sluoksnio gofruotas kartonas, kurio storis siekia tris ar penkis milimetrus. Jis vadinamas C arba B flauta ir dažniausiai naudojamas siuntų dėžėse. Būtinai naudokite švarų, sausą kartoną — vandens pažeistas ar aliejuotas netiks.
Kaip teisingai paruošti įdėklą
Atsistokite ant kartono ir pieštuku apibrėžkite pėdos kontūrą. Prie gauto kontūro pridėkite maždaug penkis milimetrus iš visų pusių — šiek tiek didesnis įdėklas geriau priglus prie bato sienelių ir neleis šaltam orui prasiskverbti pro kraštus.
Iškirpkite formą aštriais žirklėmis arba universaliu peiliu. Atkreipkite dėmesį į gofravimo kryptį — kanalėliai turi eiti horizontaliai, lygiagrečiai su žeme. Tokia orientacija užtikrina, kad oro kišenės liks uždarytos ir sulaikys šilumą.
Nepamirškite iškirpti dviejų veidrodinių dalių — kairiajai ir dešiniajai kojai. Jei reikia papildomos izoliacijos itin šaltu oru, galite sudėti du plonus sluoksnius, tačiau nespauskite jų per stipriai, kad nesuglamžytumėte gofravimo.
Papildomas sluoksnis komfortui
Jei kartonas atrodo per kietas, ant jo uždėkite ploną vilnos filco gabalėlį. Jis suteiks minkštumo ir papildomai izoliuos. Tačiau nepersistenkite su storiu — per storas sluoksnis gali susiaurinti batą ir sutrikdyti kraujotaką kojose.
Vilna turi dar vieną privalumą — ji sugeria drėgmę ir išlieka šilta net šiek tiek sudrėkusi. Kartonas šiuo požiūriu jautresnis: permirkęs jis praranda izoliacines savybes ir turi būti keičiamas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Daugelis padaro tą pačią klaidą — iškerpa įdėklą per mažą. Tuomet tarp kartono krašto ir bato sienelės lieka tarpeliai, pro kuriuos įsismelkia šaltas oras. Geriau iš pradžių iškirpti didesnį gabalą ir palaipsniui apipjaustyti, kol rasite tobulą dydį.
Kita klaida — pamiršti keisti kartoną. Vaikščiojant jis palaipsniui susispaudžia, drėksta nuo prakaito ir praranda savo savybes. Idealiu atveju įdėklą reikėtų keisti kas kelias dienas arba iškart, kai tik pajuntate, kad jis suglebęs.
Prieš įdedant naują įdėklą, batas turi būti visiškai sausas. Drėgname bate kartonas greitai permirks ir ne tik neizoliuos, bet ir sukels nemalonų kvapą.
Kada rinktis kartoną, o kada kitas medžiagas
Kartonas puikiai tinka trumpoms išvykoms ir kasdieniam naudojimui mieste. Jis lengvai prieinamas, nieko nekainuoja ir greitai pakeičiamas. Tačiau ilgesnėms žygių ar intensyviai veiklai, kai kojos stipriai prakaituoja, geriau rinktis vilnoninius įdėklus — jie geriau valdo drėgmę.
Foliją naudoti verta tik labai trumpoms išvykoms sausu oru. Ji gerai atspindi spindulinę šilumą, tačiau nekvėpuoja ir greičiau prakaituojant tampa neveiksminga.
Papildomas patarimas iš senolių
Jei neturite kartono po ranka, laikinas sprendimas — kelios storesnio laikraščio arba kraft popieriaus sluoksniai. Jie nebus tokie veiksmingi kaip gofruotas kartonas, tačiau suteiks bent minimalią izoliaciją kritinėje situacijoje.
Dar vienas senas triukas — prieš išeinant į šaltį, batus galima pašildyti prie radiatoriaus ar šildytuvo. Tik būkite atsargūs su odiniais batais — per didelė temperatūra gali juos sugadinti.
