Stoviu prie pieno lentynos ir imu pirmą paketą, kurį pasiekiu. Taip darau visada — greitai, negalvojant. Kol vieną dieną kaimynė, dirbanti prekybos centre, pamatė mane perkant ir tyliai pasakė: „Ne tą imi.”
Paklausiau, ką ji turi omenyje. Ir tada ji papasakojo dalykus, kuriuos žino kiekvienas parduotuvės darbuotojas, bet apie kuriuos pirkėjai net neįtaria. Pasirodo, šviežiausi produktai dažnai būna ne ten, kur instinktyviai siekiame.
Kaip veikia lentynų rotacija
Parduotuvėse galioja paprasta taisyklė: senesni produktai — į priekį, naujesni — į galą. Tai vadinama rotacija, ir ją atlieka kiekvienas darbuotojas, papildantis lentynas.
Logika aiški — produktai su artėjančia galiojimo data turi būti parduoti pirmiausia. Kitaip jie suges, turės būti nurašyti, o parduotuvė patirs nuostolių. Todėl viską, kas greitai baigiasi, stumia į priekį, į akis, į rankas.
O ką tik atvežtus produktus su ilgiausia galiojimo data — slepia giliai lentynos gale.
Tai ne apgaulė, tai tiesiog verslo logika. Bet žinant šią logiką, gali apsipirkti protingiau.
Šaldytuvų fizika
Su šaldytuvais situacija dar įdomesnė. Čia veikia ne tik rotacija, bet ir temperatūros dėsniai.
Šaltas oras yra sunkesnis, todėl nusėda žemyn ir gilyn. Produktai, stovintys šaldytuvo gale ir apatinėse lentynose, patiria stabilesnę, žemesnę temperatūrą. Tie, kurie priekyje — nuolat gauna šiltesnio oro srautą kiekvieną kartą, kai kas nors atidaro dureles.
Pieno produktams, mėsai, žuviai tas kelių laipsnių skirtumas gali reikšti dienų skirtumą šviežumo. Bakterijos dauginasi greičiau šiltesnėje temperatūroje — net jei skirtumas atrodo nežymus.
Kaimynė pasakė tiesiai: „Pienas iš priekio gali rūgti dieną anksčiau nei tas pats pienas iš galo.”
Ką žiūri darbuotojai
Parduotuvės darbuotojai turi ištreniuotą akį. Per sekundę nuskenuoja pakuotę ir nusprendžia — į priekį ar į galą.
Į priekį keliauja produktai su:
- Artėjančia galiojimo data
- Šiek tiek pažeista pakuote (įlenkimai, atsilaisvinusios plėvelės)
- Kondensatu ant pakuotės (ženklas, kad buvo temperatūros svyravimų)
- Išblukusiomis etiketėmis
Į galą — viskas, kas nepriekaištinga: vientisa pakuotė, tolima data, šviežia išvaizda.
Tai nėra blogų produktų stumdymas — dažniausiai viskas dar tinkama vartoti. Bet skirtumas tarp „dar galima” ir „pati šviežiausia” — akivaizdus.
Praktiniai patarimai
Dabar perku kitaip. Kelios paprastos taisyklės, kurias išmokau iš kaimynės:
Pieno produktai — visada siekiu į galą. Jogurtai, grietinė, pienas, sūriai — viskas geriau iš gilesnių lentynų. Papildomai patikrinu datą — kartais skirtumas siekia savaitę.
Mėsa ir žuvis — žiūriu į apatines lentynėles ir giliau. Spalva turi būti ryški, pakuotė — sausа, be kondensato. Jei mėsa atrodo šiek tiek pilkšva arba pakuotėje daug skysčio — renkuosi kitą.
Vaisiai ir daržovės — čia sudėtingiau, nes ne visada guli lentynose. Bet jei yra gilesnės dėžės — žiūriu ten. Priekyje dažnai guli tie, kurie jau šiek tiek apsitrynę ar pamušti.
Duona ir kepiniai — panašiai kaip su pienu. Šviežiausi — gale. Jei nori šiandien valgyti — imk iš priekio. Jei rytoj ar poryt — ieškok giliau.
Kada imti iš priekio
Ne visada verta kasinėtis gilyn. Jei produktą sunaudosi tą pačią dieną — kokia prasmė ieškoti ilgesnės datos? Imk tai, kas po ranka.
Produktai su artėjančia data dažnai būna su nuolaida. Jei planuoji iškart gaminti — tai puikus pasirinkimas. Sutaupo pinigų, sumažini maisto švaistymą.
Bet jei perki savaitei į priekį — tada verta pasistengti ir pasiekti giliau.
Ką daryti radus blogą produktą
Kartais net lentynos gale randi kažką netinkamo — pažeistą pakuotę, keistą kvapą, išsipūtusį dangtelį.
Nedvejok — pranešk darbuotojams. Mandagiai pasakyk, kur radai ir kas negerai. Jie pašalins produktą ir galbūt patikrinks visą partiją.
Jei nusipirkai ir namuose pamatei, kad produktas blogas — grąžink su kvitu. Normalios parduotuvės be problemų grąžina pinigus arba keičia.
Dabar kiekvieną kartą parduotuvėje prisimenu kaimynės žodžius ir šypsausi. Tokie maži dalykai, bet koks skirtumas — ir piniginei, ir šaldytuvui, ir skrandžiui.
