Katės dažnai slepia skausmą, todėl šeimininkai turi remtis subtiliais elgesio ir fiziniais požymiais. Pastebimi požymiai apima sumažėjusį aktyvumą, pakitusią eiseną, pakitusį kailio priežiūros elgesį, apetito pokyčius ir socialinį atsiribojimą. Klinikinis šių rodiklių atpažinimas gali paskatinti laiku įvertinti būklę ir pradėti gydymą. Toliau pateiktas kontrolinis sąrašas išryškina dažniausius, įrodymais pagrįstus požymius, kuriuos verta stebėti, ir neatidėliotinus veiksmus, kuriuos reikėtų apsvarstyti.
Greitas kontrolinis sąrašas: 5 ženklai, kuriuos patikrinkite dabar
Trumpas, tikslus penkių didelės diagnostinės vertės požymių kontrolinis sąrašas leidžia greitai namuose įvertinti galimą katės skausmą: sumažėjęs judrumas (rečiau šokinėja arba sunkiau šokinėja), pakitęs prausimasis (apleistas kailis arba per didelis laižymasis), socialinio bendravimo pokyčiai (atsiribojimas arba padidėjęs dirglumas), pakitusi laikysena ar poilsis (susikūprinęs sėdėjimas arba išliekantis įsitempimas gulint) ir vokalizacijos ar slėpimosi pokyčiai (daugiau arba mažiau balsavimo, dažnesnis slėpimasis).
Stebėtojai turėtų pažymėti kiekvieno požymio pradžią, trukmę ir kontekstą.
Vieno ar kelių požymių buvimas yra pagrindas veterinarinei apžiūrai.
Įrodymais pagrįstas ekspertų sutarimas patvirtina, kad elgesio pokyčiai yra jautrus skausmo rodiklis; ankstyvas nustatymas pagerina diagnostikos ir gydymo rezultatus.
Nenoras šokti (aukštyn arba žemyn)
Keletas kačių rodo nenorą šokti aukštyn ar žemyn, o tai yra dažnas, lengvai pastebimas elgesio požymis, susijęs su raumenų ir kaulų sistemos skausmu arba sumažėjusiu judrumu.
Nenoras pasireiškia kaip dvejojimas, trumpesni šuolio bandymai, anksčiau pasiekiamų aukštumų vengimas arba alternatyvių maršrutų naudojimas (rampos, baldai).
Toks elgesys siejamas su tokiomis būklėmis kaip osteoartritas, minkštųjų audinių pažeidimas ar neuropatinis skausmas ir atspindi sumažėjusį pasitikėjimą atsispiriant ar nusileidžiant.
Šeimininkų pranešimai ir ekspertų sutarimas nurodo, kad sumažėjęs šokinėjimas yra patikimas skausmo rodiklis, palyginti su įprastu aktyvumo lygiu.
Veterinarinis įvertinimas turėtų apimti ortopedinę ir neurologinę apžiūrą, skausmo įvertinimą ir diagnostinius vaizdinius tyrimus, kad būtų galima parinkti tikslingą gydymą.
Šlubavimas, sustingimas arba netolygi eisena
Nenoras šokti dažnai pasireiškia kartu su pastebimais eisenos pokyčiais; šlubavimas, sustingimas ar netolygi eisena yra tiesioginiai judėjimo požymiai, rodantys raumenų ir kaulų sistemos arba neurologinį skausmą.
Stebėtojai turėtų atkreipti dėmesį į asimetriją, ėjimą tik pirštų galais, sutrumpėjusį žingsnį, nenorą remtis svoriu ar sustingimą po poilsio. Šie požymiai būdingi sąnarių ligoms (pvz., osteoartritui), minkštųjų audinių traumoms, neuropatijai ar stuburo patologijai.
Įvertinkite, ar nėra lokalios šilumos, patinimo, skausmo palpuojant ar sumažėjusios judesių amplitudės.
Nuolatiniai ar progresuojantys eisenos sutrikimai reikalauja veterinarinio įvertinimo, įskaitant ortopedinį ir neurologinį ištyrimą, vaizdinius tyrimus ir skausmo valdymą, siekiant išvengti lėtinės negalios ir pagerinti gerovę.
Mažesnis aktyvumas arba slapstymasis dažniau nei įprastai
Dažnai sumažėjęs aktyvumas arba padidėjęs slapstymasis yra vieni ankstyviausių elgesio pokyčių, rodančių kačių skausmą. Šeimininkai gali pastebėti mažesnį tyrinėjimą, retesnius žaidimus, nenorą lipti ar šokinėti ir ilgesnį poilsį.
Slapstymasis nuošaliose vietose, sumažėjęs socialinis įsitraukimas arba staigus pasitraukimas iš anksčiau mėgtų vietų yra pastebimi požymiai, susiję su diskomfortu. Ekspertai šiuos elgesio požymius įvardijo kaip patikimus rodiklius, kai jie pasireiškia kartu su kitais pokyčiais.
Diferencinė diagnostika apima stresą, ligą ar aplinkos veiksnius; todėl rekomenduojama sistemingai stebėti ir dokumentuoti pradžią, trukmę ir susijusius požymius. Veterinarinis įvertinimas, įskaitant fizinę apžiūrą ir analgetikų bandymus, padeda nustatyti diagnozę ir nukreipia gydymą.
Valgymas mažiau arba staigus apetito pasikeitimas
Apetito pokyčiai dažnai lydi sumažėjusį aktyvumą arba dažnesnį slėpimąsi ir gali būti ankstyvas skausmo požymis katėms. Ryškus maisto suvartojimo sumažėjimas arba staigus pasibjaurėjimas anksčiau mėgtu maistu reikalauja dėmesio.
Su skausmu susijęs apetito praradimas gali atspindėti burnos diskomfortą, virškinamojo trakto sutrikimus, raumenų ir kaulų sistemos skausmą, dėl kurio katei nepatogu pasiekti dubenėlį, arba sisteminę ligą. Šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į trukmę, pokyčio mastą, susijusį svorio kritimą, vėmimą ar gėrimo įpročių pokyčius.
Rekomenduojama objektyviai matuoti (sverti, vesti maisto suvartojimo žurnalus) ir nedelsiant atlikti veterinarinį įvertinimą, įskaitant fizinę apžiūrą ir tikslingą diagnostiką, nes užsitęsęs sumažėjęs ėdimas kelia kepenų lipidozės riziką ir rodo pagrindinę patologiją.
Sunku kramtyti arba maistas iškrenta iš burnos
Sunkumas kramtyti arba pasikartojantis maisto iškritimas gali rodyti burnos skausmą ar funkcijos sutrikimą ir reikalauja skubaus dėmesio.
Šeimininkai gali pastebėti lėtą kramtymą, selektyvų kramtymą viena puse arba maisto slydimą iš burnos.
Dažniausios priežastys: dantų ligos (periodonto liga, dantų rezorbcija, lūžę dantys), burnos opos, stomatitas arba žandikaulio skausmas dėl traumos ar infekcijos.
Šie požymiai siejami su sumažėjusiu maisto suvartojimu ir svorio kritimu ir yra pripažinti skausmo rodikliai ekspertų konsensuse.
Veterinarinis ištyrimas turėtų apimti burnos apžiūrą, dantų rentgenogramas ir skausmo įvertinimą.
Ankstyva diagnostika ir gydymas (dantų gydymas, analgezija arba medikamentinis valdymas) pagerina rezultatus ir gyvūno gerovę.
Priežiūros pokyčiai: susivėlęs kailis arba pernelyg išlaižytos vietos
Burnos skausmas, dėl kurio sumažėja kramtymas, taip pat gali paveikti kailio priežiūros elgesį, lemti arba netvarkingą, susivėlusį kailį dėl nepakankamos priežiūros, arba lokalų plaukų išretėjimą dėl pernelyg intensyvaus laižymo ir kandžiojimo. Kailio priežiūros pokyčiai yra pripažinti kačių diskomforto rodikliai ir buvo įtraukti tarp ekspertų patvirtintų skausmo požymių.
Nepakankama priežiūra atsiranda dėl sumažėjusio judrumo, burnos jautrumo ar letargijos; kailis atrodo riebaluotas, susivėlęs ir linkęs veltis. Perteklinė priežiūra sukelia alopecines dėmes, ekskoriacijas ar dermatitą, dažnai sutelktą ties galva, kaklu ar pažeista galūne. Dėl tokių požymių reikėtų kreiptis į veterinarą, kad būtų nustatytos dantų ligos, raumenų ir kaulų sistemos skausmas, dermatologinės būklės ar psichogeniniai veiksniai ir parinktas tikslingas gydymas.
Susikūprinusi sėdėsena arba neįprastos poilsio padėtys
Dažnai skausmą jaučiančios katės užima kuprotą sėdėseną arba kitaip pakeičia savo poilsio padėtį, atrodo įsitempusios, stipriai susirietusios ar labiau remiasi į vieną pusę, kad sumažintų diskomfortą. Tokie laikysenos pokyčiai yra pakartotinai pastebimi rodikliai, kuriuos nustatė kačių skausmo ekspertai.
Paveiktos katės gali sėdėti su išlenktu stuburu, pritrauktomis galūnėmis, arba perkelti svorį nuo skausmingos vietos; jos gali rinktis neįprastas vietas ar likti labiau nejudrios. Šie pokyčiai skiriasi nuo įprastų atsipalaidavusių pozų ir išlieka ilgiau nei trumpalaikės reakcijos į aplinką.
Nuoseklus netipiškų poilsio padėčių stebėjimas, ypač kai tai derinama su kitais elgesio požymiais, reikalauja veterinarinio įvertinimo, kad būtų nustatyta pagrindinė patologija ir laiku pradėtos nuskausminamosios ar terapinės priemonės.
Įsitempęs arba susikaustęs gulint
Gulėdamas katinas, patiriantis skausmą, gali laikyti kūną sustingusį, su įtemptais raumenimis ir kuo labiau sumažintais judesiais, kad apsaugotų jautrią vietą; ši sauganti laikysena yra pakartotinai pastebimas elgesio rodiklis, kurį nustatė kačių skausmo ekspertai.
Katinas dažnai kvėpuoja paviršutiniškai, rečiau vartosi ar išsitiesia, taip pat mažiau keičia kūno padėtį, palyginti su įprastu elgesiu.
Stebėtojai gali pastebėti užsitęsusį nejudrumą, įtemptas galūnes ir nenorą įsitaisyti į įprastai mėgstamas pozas.
Šie požymiai skiriasi nuo atsipalaidavusio, laisvo poilsio elgesio.
Nuoseklus jų pasireiškimas įvairiose situacijose arba nukrypimas nuo įprasto gyvūno poilsio elgesio yra pagrindas kreiptis į veterinarą, siekiant nustatyti pagrindines nociceptines priežastis.
Krūpčiojimas arba vienos srities saugojimas
Rodantis lokalizuotą skausmo reakciją, katinas, kuris krūpteli arba nuolat saugo vieną kūno vietą, pasitraukia nuo prisilietimo, vengia remtis svoriu ar saugo vietą pakitusia laikysena arba judesiais.
Toks elgesys yra pastebimi židininės raumenų ir kaulų sistemos, dermatologinės, dantų ar neurologinės patologijos rodikliai. Šeimininkai gali pastebėti galūnės nenaudojimą, šlubavimą, nenorą šokti arba saugojimąsi, kai artinamasi prie pilvo, stuburo ar galūnės.
Pakartotinai pasireiškiantis atsitraukimas palpuojant, asimetrinis kailio laižymas, arba nuolatinis letenos kišimas prie tam tikros vietos didina įtarimą dėl nocicepcijos.
Šie požymiai, ypač jei nauji ar progresuojantys, reikalauja veterinarinio įvertinimo, įskaitant fizinį ištyrimą, tikslinę diagnostiką ir skausmo valdymą, kad būtų išvengta lėtinimo.
Daugiau arba kitoks vokalizavimas (kniaukimas, verksmingi garsai, urzgimas)
Dažnai katė patirdama skausmą pakeičia savo vokalinį elgesį—padidėja garsų dažnis, intensyvumas arba pasikeičia jų tipas.
Pokyčiai apima dažnesnį kniaukimą, graudžius klyksmus, staugimą arba žemus urzgimus, kurie konkrečiai katei yra nebūdingi.
Vokalizacijos gali pasireikšti ramybės būsenoje, judant arba palietus konkrečią sritį.
Elgsenos tyrimų duomenys ir ekspertų sutarimas rodo, kad pakitęs vokalinis išraiškingumas yra stebimas skausmo požymis, ypač jei jis naujas arba kontekstui netinkamas.
Šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į pradžią, pobūdį ir susijusį elgesį (pvz., saugojimą, sumažėjusį aktyvumą).
Nuolatinis ar ryškus vokalizacijos pokytis reikalauja veterinarinio įvertinimo, kad būtų nustatytos ir gydomos pagrindinės skausmingos būklės.
Užsisklendimas, dirglumas arba nebepatinkantis prisilietimas
Jei katė, kuri anksčiau ieškojo žmogaus kontakto, pradeda užsisklęsti, rodo padidėjusį dirglumą arba priešinasi paėmimui į rankas, šie elgesio pokyčiai gali rodyti pagrindinį skausmą, o ne paprastą temperamento pasikeitimą.
Sumažėjęs socialinio dėmesio siekimas, vengimas būti ant rankų ar kelių ir staigios gynybinės reakcijos palietus dažnai minimos ekspertų, vertinančių kačių skausmą. Tokie pokyčiai dažnai lokalizuojasi į konkrečias sritis, kai palpacija ar judesys provokuoja krūptelėjimą.
Diferencinės diagnozės apima baimę ar kognityvinį nuosmukį, todėl kontekstinė anamnezė ir gretutiniai požymiai (sumažėjęs aktyvumas, pakitęs kailio priežiūros elgesys, pakitęs vokalizavimas) didina specifiškumą.
Rekomenduojamas skubus veterinarinis įvertinimas, įskaitant fizinę apžiūrą ir tinkamus diagnostinius tyrimus, kad būtų nustatytos ir gydomos nociceptinės priežastys.
Kraiko dėžutės naudojimo įpročių ar tuštinimosi pokyčiai
Kačių kraiko dėžutės įpročių ar tuštinimosi pokyčiai yra dažni elgesio rodikliai, galintys signalizuoti skausmą, ir gali apimti šlapinimąsi ar tuštinimąsi ne kraiko dėžutėje, įsitempimą, dažnus bandymus su menku išskyrų kiekiu arba pakitusią laikyseną šalinantis.
Tokie pokyčiai dažnai atspindi apatinių šlapimo takų ligą, vidurių užkietėjimą, artritą, ribojantį priėjimą ar laikyseną, arba pilvo skausmą.
Šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į dažnį, kiekį, laikyseną, vokalizaciją šalinimosi metu ir vietą.
Objektyvūs užrašai (datos, laikai, aprašymai) padeda klinikiniam įvertinimui.
Rekomenduojama skubi veterinarinė apžiūra, nes šie požymiai gali rodyti skausmingas, kartais skubias būkles (pvz., šlaplės obstrukciją, sunkų vidurių užkietėjimą), kurioms reikalingi diagnostiniai tyrimai ir tikslingas gydymas.
Subtilūs veido ir akių pokyčiai: primerkimas arba stiklinis žvilgsnis
Subtilūs akių ir veido išraiškos pokyčiai gali būti patikimi kačių diskomforto rodikliai, o tokie elgesio požymiai kaip prisimerkimasis, lėtas mirksėjimas ar stiklinis, nefokusuotas žvilgsnis gali atspindėti su skausmu susijusį prisimerkimą ar akių įtampą.
Prisimerkimas gali rodyti lokalizuotą skausmą (akių ligą, veido traumą, dantų skausmą) arba bendrą diskomfortą; sustingęs, stiklinis žvilgsnis gali atspindėti sumažėjusį reagavimą ir negalavimą. Šie požymiai yra reikšmingiausi, kai jie yra nauji, užsitęsę arba juos lydi kiti elgesio pokyčiai (sumažėjęs aktyvumas, pakitusi kailio priežiūra).
Objektyvus vertinimas apima palyginimą su įprasta (bazine) išraiška ir trukmės/dažnio dokumentavimą.
Nuoseklūs, nepaaiškinami veido/akių pokyčiai turėtų būti įvertinti profesionalo, siekiant nustatyti pagrindinę patologiją.
Kada skambinti veterinarui: neatidėliotini tolesni veiksmai
Pastebėjus vieną ar kelis patvirtintus skausmo požymius—pavyzdžiui, nuolatinį primerkimą, ryškų nenorą judėti, staigią agresiją ar pakitusį ėdimą—reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Šeimininkai turėtų užfiksuoti požymių pradžią, dažnį ir kontekstą, pažymėti apetitą, šlapinimąsi ir tuštinimąsi, judrumą, taip pat padaryti aiškias nuotraukas ar trumpus vaizdo įrašus.
Jei požymiai yra ūmūs, blogėjantys arba juos lydi kraujavimas, kolapsas, kvėpavimo sutrikimas ar negalėjimas pasišlapinti, kreipkitės skubios pagalbos.
Esant ne skubiems, bet išliekantiems pokyčiams, užregistruokite vizitą ir pateikite veterinarui užfiksuotą anamnezę.
Ankstyvas įvertinimas palengvina diagnostiką, tinkamą analgeziją ir pagerina prognozę pagal dabartinį ekspertų sutarimą.
