Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių pradeda jausti pagirios simptomus suvartojus maždaug aštuonis JK alkoholio vienetus (apie 80 ml gryno etanolio), nors tai yra praktinis vidurkis, o ne griežta riba. Individuali biologija — lytis, svoris, genetika — kartu su gėrimo tempu, maistu ir hidratacija pakeičia šią ribą aukštyn arba žemyn. Simptomai ir jų pasireiškimo laikas nuspėjamai kinta priklausomai nuo dozės, o praktiniai žalos mažinimo žingsniai gali sumažinti riziką; mechanizmai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės kenčia net suvartojus mažesnius kiekius.
Koks alkoholio kiekis paprastai sukelia pagirias?
Aiški pagirios riba skiriasi priklausomai nuo asmens, tačiau įrodymai ir visuomenės lygio rekomendacijos dažniausiai nurodo tipinį paleidiklį ties aštuoniais alkoholio vienetais (apie 80 ml arba 64 g gryno etanolio) – lygiu, kuriame miego sutrikimai, pablogėjusi regėjimas ir nepilnas naktinis metabolizmas dažnai sukelia kitą dieną pasireiškiančius simptomus.
Populiaciniai duomenys ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad 8 vienetai dažnai sutampa su rytiniu galvos skausmu, virškinimo trakto sutrikimais ir pažintiniu ūku. Mažesnės dozės gali sukelti lengvus poveikius; didesnės dozės didina sunkumą ir riziką, tokią kaip vėmimas ar alkoholio apsinuodijimas. Rekomendacijos pateikia 8 vienetus kaip praktinį epizodinio sunkaus gėrimo orientyrą, informuojantį apie prevenciją ir visuomenės sveikatos patarimus.
Kaip kūno veiksniai keičia pagirios slenksčius
Priklausomai nuo individualių savybių, dozė, kuria alkoholis sukelia pagirias, gali smarkiai skirtis, nes metabolizmas, kūno sudėtis, lytis, amžius ir genetiniai veiksniai daro įtaką alkoholio koncentracijai kraujyje ir fiziologinėms reakcijoms.
Metabolizmo greitis keičia etanolio pašalinimą; greitesnis metabolizmas sumažina didžiausią alkoholio kiekį kraujyje, bet gali padidinti acetaldehido poveikį.
Kūno riebalų procentas keičia pasiskirstymą: lieknesni asmenys pasiekia aukštesnį alkoholio kiekį kraujyje suvartojus tą patį kiekį.
Lyčių skirtumai kūno vandens kiekyje ir fermentų aktyvume paprastai padidina moterų poveikį esant vienodoms dozėms.
Amžius sumažina fermentų aktyvumą ir miego kokybę, didindamas pažeidžiamumą.
Genetiniai variantai (ADH, ALDH) modifikuoja acetaldehido kaupimąsi ir pagirių tikimybę.
Laiko juosta ir simptomai pagal dozę
Individualūs medžiagų apykaitos ir kūno sudėties skirtumai lemia ne tik dozę, sukeliančią pagirias, bet ir simptomų, atsirandančių po alkoholio vartojimo, laiką bei pobūdį.
Mažos dozės (1–2 vienetai) paprastai sukelia lengvus simptomus per 30–60 minučių: padažnėjusį širdies ritmą, šilumos pojūtį, lengvą galvos skausmą.
Vidutinės dozės (4–6 vienetai) sukelia poveikį gėrimo metu ir po jo: sulėtėjusias reakcijas, sutrikdytą koncentraciją, fragmentuotą miegą; ryte gali pasireikšti mieguistumas.
Esant ~8 vienetams, daugelis praneša apie sutrikdytą miegą, neryškų matymą ir galvos skausmą, prasidedantį pabudus ir pasiekiantį piką per 6–12 valandų.
Didesnės dozės (≥10 vienetų) prideda pykinimą, vėmimą, stiprų galvos skausmą ir dehidrataciją; ≥12 vienetų kelia ūmaus apsinuodijimo riziką.
Rizikos mažinimas ir neatidėliotina pagalba
Žmonėms, norintiems sumažinti pagirios tikimybę arba valdyti simptomus iškart po alkoholio vartojimo, įrodymais pagrįsti žingsniai orientuojasi į vartojimo ribojimą, vartojimo tempavimą ir bazinės fiziologijos palaikymą.
Praktinės priemonės apima vienetų skaičiavimą (vienas vienetas = 10 ml etanolio), greito gėrimo vengimą, kad atitiktų metabolizmą (~1 vienetas/valandą), ir alkoholio kaitaliojimą su vandeniu, siekiant sumažinti dehidrataciją.
Angliavandenius turinčių užkandžių valgymas lėtina absorbciją ir padeda palaikyti gliukozės kiekį kraujyje.
Naktį miego prioritetas ir rehidratacija elektrolitų gėrimais padeda atsigauti; analgetikai (vengiant per didelio paracetamolio kiekio po smarkaus gėrimo) gali palengvinti galvos skausmą.
Šie veiksmai sumažina simptomų sunkumą, bet nepagreitina alkoholio eliminacijos; esant sunkiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
