Galvojau, kad tai tiesiog stresas. Arba pagalvė. Arba per vėlai valgyta vakarienė. Bet rytinis galvos skausmas kartojosi tris, keturis, penkis kartus per savaitę.
Kol žmona pasakė: „Tu naktį sustoji kvėpuoti.”
Kas yra miego apnėja
Miego apnėja – tai būklė, kai miegant kvėpavimo takai laikinai užsidaro ir žmogus nustoja kvėpuoti. Kartais kelioms sekundėms, kartais ilgiau. Ir taip per naktį gali nutikti dešimtis ar net šimtus kartų.
Žmogus to nejaučia. Bet organizmas jaučia. Kiekvieną kartą, kai deguonies lygis nukrenta, smegenys siunčia pavojaus signalą. Miegas nutrūksta. Širdis pradeda plakti greičiau. Ir nors žmogus nepabunda visiškai – kokybiškas poilsis neįvyksta.
Rytinis galvos skausmas – vienas dažniausių požymių.
Kodėl tai pavojinga
„Miego apnėja – ne tik nuovargio problema”, – pasakė pulmonologas, pas kurį nuėjau po žmonos pastabos. „Tai širdies ligų, insulto ir demencijos rizikos veiksnys.”
Kai smegenys reguliariai negauna deguonies, jos pažeidžiamos. Lėtai, nepastebėjau, bet nuolat. Tyrimai rodo, kad žmonės su negydoma miego apnėja turi žymiai didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga.
„Ir dar vienas dalykas”, – pridūrė gydytojas. „Dauguma žmonių su apnėja apie ją nežino. Nes miega vieni arba partneris nepastebi.”
Simptomai, kuriuos verta atpažinti
Be rytinio galvos skausmo, gydytojas išvardijo:
Knarkimas. Ypač garsus, su pauzėmis.
Dienos mieguistumas. Net po aštuonių valandų miego.
Sausumas burnoje ryte. Dėl kvėpavimo per burną.
Nuotaikų svyravimai. Dirglumas, sunkumas susikaupti.
Dažnas naktinis šlapinimasis. Organizmas „pažadina” ir tą naudoja kaip pretekstą.
Jei turite tris ar daugiau – verta pasitikrinti.
Ką daryti
Man paskyrė polisomnografiją – miego tyrimą, kurį atliekant visą naktį stebimi miego fazės, kvėpavimas, deguonies lygis.
Rezultatai patvirtino: vidutinio sunkumo apnėja. Dvidešimt aštuoni kvėpavimo sutrikimai per valandą.
Dabar miegu su CPAP aparatu – tai įrenginys, kuris tiekia tolygų oro srautą ir neleidžia kvėpavimo takams užsidaryti.
Per mėnesį rytinis galvos skausmas dingo. Energija grįžo. Žmona sako, kad nebeknarkiu.
Ir galvoju – kiek metų to nežinojau? Kiek rytų prasidėjo su skausmu, kurio galėjo nebūti?
