Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose namų šeimininkės įmeta dantų pastos tūbelę tiesiai į skalbimo mašinos būgną ir paleidžia tuščią ciklą. Rezultatas? Žadama, kad mašina taps švari kaip nauja, išnyks nemalonūs kvapai, o jūs sutaupysite pinigų brangiausioms valymo priemonėms.
Šis triukas atrodo genialiai paprastas. Dantų pasta juk valo dantis, tai kodėl ji neturėtų nuvalyti ir skalbyklės? Internete rasite tūkstančius entuziastingų atsiliepimų ir įspūdingų „prieš ir po” nuotraukų. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta?
Prieš ištuštinant savo vonios spintelę ir bėgant prie skalbyklės, verta išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta būgne ir ar šis metodas nepadarys daugiau žalos nei naudos.
Kas slypi už šio populiaraus triuko
Idėja nėra visiškai be pagrindo. Dantų pastoje yra švelnių abrazyvinių dalelių, kurios teoriškai gali nutrinti paviršinius nešvarumus. Be to, joje esantys plovikliai ir mėtų aromatas palieka gaivumo įspūdį. Panašiai veikia ir citrina – jos rūgštis gali šiek tiek ištirpinti mineralines nuosėdas.
Problema ta, kad skalbimo mašinos vidus – ne dantų paviršius. Čia kaupiasi visai kitokio pobūdžio nešvarumai: biofilmas (bakterijų ir pelėsių kolonijos), kalkių nuosėdos, skalbiklių likučiai ir riebalai nuo drabužių. Dantų pasta tiesiog nėra sukurta su jais kovoti.
Tyrimų, patvirtinančių šio metodo veiksmingumą, praktiškai nėra. Visa informacija remiasi anekdotiniais pasakojimais ir virusiniais vaizdo įrašais, kuriuose sunku atskirti tikrą rezultatą nuo apšvietimo triukų.
Kodėl specialistai nerekomenduoja šio metodo
Dantų pastos naudojimas skalbyklei valyti gali sukelti netikėtų problemų. Abrazyvinės dalelės ilgainiui gali subraižyti būgno paviršių – ypač jei jis padengtas specialia danga. Pastos likučiai užkemša filtrus ir kaupiasi sunkiai pasiekiamose vietose, kur tampa puikia terpe bakterijoms.
Citrinos sultys kelia dar didesnę riziką. Citrinos rūgštis ilgainiui korozuoja metalinius komponentus ir gumines tarpines. Vienas ar du bandymai galbūt nieko blogo nepadarys, bet reguliarus naudojimas gali sutrumpinti prietaiso tarnavimo laiką.
Bene didžiausia problema – klaidingas saugumo jausmas. Žmogus pamato gaivesnį kvapą, pamano, kad mašina švari, ir nustoja ją tinkamai prižiūrėti. Tuo tarpu giluminis užterštumas lieka nepaliečiamas.
Kaip iš tikrųjų reikėtų valyti skalbyklę
Gamintojų rekomendacijos ir prietaisų priežiūros specialistai sutaria dėl kelių paprastų, bet veiksmingų žingsnių.
Reguliarus karštas ciklas. Kartą per mėnesį paleiskite tuščią programą aukštoje temperatūroje (60–90 °C). Į skalbiklių stalčiuką įpilkite specialios skalbyklių valymo priemonės arba deguoninio baliklio pagal nurodymus. Karštis ir cheminės medžiagos išmuša biofilmą bei ištirpdo nuosėdas.
Tarpiklių valymas rankomis. Guminius tarpiklius aplink dureles reguliariai nuvalykite drėgna šluoste su švelniu fermentų pagrindu sukurtu valikliu. Čia dažniausiai kaupiasi pelėsis ir nemalonūs kvapai.
Stalčiuko ir filtro priežiūra. Išimkite skalbiklių stalčiuką ir išplaukite po tekančiu vandeniu. Jei yra nuosėdų, pamirkykite šiltame vandenyje. Taip pat reguliariai išvalykite siurblio filtrą – jo vieta nurodyta instrukcijoje.
Vėdinimas po skalbimo. Baigus skalbti, palikite dureles ir stalčiuką pravirus. Drėgmė – pagrindinė pelėsio sąjungininkė, todėl mašina turi išdžiūti.
Kada kreiptis į specialistą
Jei nemalonus kvapas neišnyksta net po kelių giluminių valymų, problema gali būti giliau – užsikimšusiuose kanaluose ar sugedusiame siurblyje. Taip pat verta kviesti meistrą, jei pastebėjote, kad mašina blogai gręžia, kaupiasi vanduo ar girdite neįprastus garsus.
Kartais paprasčiausias sprendimas – pakeisti susidėvėjusias gumines tarpines, kuriose jau įsišaknijęs pelėsis ir kurių joks valymas nebeišgelbės.
Skalbimo mašina tarnauja ilgai ir patikimai, kai ja rūpinamasi teisingai – ne interneto triukais, o gamintojo nurodymais ir tam skirtomis priemonėmis.
