Kai termometras krenta žemiau −20 °C, daugelis europiečių skuba į vaistines pirkti vitamino C, D ir visokių imuninę sistemą stiprinančių papildų. Skandinavai elgiasi kitaip. Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje vaistinių lentynos su vitaminais nėra tokios populiarios kaip Vidurio Europoje – ir tai nėra dėl abejingumo sveikatai.
Priešingai. Šiaurės šalių gyventojai puikiai supranta, kad žiema jų platumose yra tikras išbandymas organizmui. Saulės šviesos beveik nėra mėnesiais, temperatūra krenta iki −30 °C ir žemiau, o šviežių vietinių produktų rinkoje nerasi. Ir vis dėlto šie žmonės retai serga, jų galūnės nešąla ir jaučiasi energingi net tamsiausią metų laiką.
Paslaptis – ne tabletėse, o tradiciniame maiste
Skandinavų atsparumas šalčiui ir ligoms remiasi ne farmacijos pramonės produktais, o šimtmečiais išbandyta mityba. Jų tradiciniai patiekalai – tai savotiška „gamtinė vaistinė”, kurioje kiekvienas ingredientas atlieka savo funkciją.
Pagrindinis skirtumas nuo vitaminų tablečių – sinergija. Kai valgome visavertį maistą, maistinės medžiagos veikia kartu, sustiprina viena kitą ir pasisavinamos daug efektyviau nei izoliuoti junginiai tabletėje. Moksliniai tyrimai tai patvirtina: tos pačios medžiagos iš maisto ir iš papildų organizmui nėra lygiavertės.
Riebi žuvis – nordų „vitaminas D”
Kai saulės praktiškai nėra pusę metų, vitamino D trūkumas tampa rimta problema. Skandinavai ją sprendžia paprastai – valgo daug riebios žuvies. Lašiša, silkė, skumbrė, menkė – šios žuvys yra natūralus vitamino D šaltinis, kuris puikiai pasisavinamas.
Bet žuvis suteikia ne tik vitaminą D. Omega-3 riebalų rūgštys mažina kraujo klampumą ir gerina mikrocirkuliaciją. Praktiškai tai reiškia, kad šiluma geriau pasiekia galūnes – pirštai ir kojos nešąla net stipriame šaltyje. Reguliariai valgant riebią žuvį, periferinė kraujotaka pagerėja taip, kad organizmas tampa atsparesnis žemoms temperatūroms.
Skandinavai žuvį valgo kelis kartus per savaitę – keptą, troškintą, rūkytą, sūdytą ar marinuotą. Konservavimo būdai leidžia išlaikyti maistines medžiagas ir turėti šio produkto visą žiemą.
Šakniavaisiai ir rugiai – lėta energija šalčiui
Kai lauke −30 °C, organizmui reikia daug energijos šilumai palaikyti. Bet ne bet kokios energijos – svarbu, kad ji išsiskirtų tolygiai ir ilgai, o ne staigiu pliūpsniu, po kurio seka nuosmukis.
Šakniavaisiai – burokėliai, morkos, ropės, pastarnokai – suteikia būtent tokios energijos. Jų sudėtiniai angliavandeniai virškinami lėtai, palaikydami stabilų gliukozės kiekį kraujyje ir ilgalaikę termogenezę. Paprasčiau tariant – po tokio valgio ilgiau jaučiatės sotūs ir šilti.
Ruginė duona – dar vienas skandinavų stalo pagrindas. Ji turtinga skaidulų ir B grupės vitaminų, kurie būtini nervų sistemai ir žarnyno sveikatai. O sveikos žarnos – tai stipraus imuniteto pagrindas.
Fermentuoti produktai ir uogos
Rauginti kopūstai, marinuota silkė, jogurtas – šie produktai skandinavų virtuvėje užima svarbią vietą ne tik dėl skonio. Fermentacija išsaugo maistines medžiagas ir sukuria probiotikus – naudingas bakterijas, stiprinančias imuninę sistemą.
Kai šviežių vaisių nėra, uogos tampa vitamino C šaltiniu. Mėlynės, bruknės, tekšės – šios šiaurės uogos turtingos ne tik vitaminų, bet ir polifenolių, kurie stiprina kapiliarų sieneles ir gerina kraujotaką. Skandinavai jas šaldo, džiovina, verda uogienes – taip išsaugo naudą visai žiemai.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda
Svarbu ne tik ką valgyti, bet ir kaip. Skandinavai laikosi kelių paprastų principų:
Valgo reguliariai ir nedidelėmis porcijomis. Keli maži karšti valgiai per dieną geriau palaiko kūno šilumą nei vienas didelis.
Renkasi šiltus, ilgai verdamus patiekalus – košes, troškinius, keptus šakniavaisius. Tokie valgiai lėtai virškinami ir ilgiau išlaiko metabolinę šilumą.
Kasdien vartoja bent vieną fermentuotą produktą – raugintų kopūstų, jogurto ar kefyro.
Žuvį valgo kelis kartus per savaitę, o ne retkarčiais.
Ši sistema veikia ne dėl vieno stebuklingo ingrediento, o dėl nuoseklaus, subalansuoto požiūrio. Galbūt todėl skandinavai ir nesiveržia į vaistines – jų virtuvė jau yra geriausia prevencija.
