Chalva – vienas seniausių ir gardiausių Rytų saldumynų, kurį pamėgo ir lietuviai. Kreminio skonio, tirpstanti burnoje, ji atrodo kaip nekaltas malonumas. Bet ar tikrai? Pasirodo, chalva gali būti ir naudinga, ir žalinga – viskas priklauso nuo to, kiek jos suvalgote.
Kuo chalva naudinga
Chalva gaminama iš sėklų arba riešutų pastos, todėl joje gausu vertingų maistinių medžiagų. Sezamo chalva (tahini pagrindu) yra turtinga vitamino E, magnio ir augalinių baltymų. Saulėgrąžų sėklų chalva – B grupės vitaminų ir linoleno rūgšties. Žemės riešutų chalva pasižymi folio rūgštimi ir mineralais.
Visos šios medžiagos atlieka svarbų vaidmenį organizme. Vitaminas E yra stiprus antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso – vieno iš senėjimo veiksnių. B grupės vitaminai palaiko energijos apykaitą ir nervų sistemos veiklą. Magnis būtinas raumenų funkcijai ir šimtams fermentinių reakcijų.
Halvoje taip pat yra skaidulų, kurios skatina sveiką virškinimą ir maitina naudingas žarnyno bakterijas. Sveikieji riebalai (omega-6 ir omega-9) prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos.
Kiek chalvos galima valgyti
Štai ir esminis klausimas. Chalva yra labai kalорinga – maždaug 500–550 kcal šimte gramų. Be to, tradicinėje chalvoje gausu cukraus.
Mitybos specialistai rekomenduoja neviršyti 20–30 gramų per dieną. Tai maždaug viena nedidelė riekelė. Tokia porcija leis gauti naudingų medžiagų, bet nepakenks figūrai ir cukraus lygiui kraujyje.
Jei valgote chalvą kasdien, ji turėtų pakeisti kitus saldumynus, o ne papildyti juos. Kitaip kalorijų perteklius neišvengiamai atsilieps ant juosmens.
Kaip sumažinti neigiamą poveikį
Keletas paprastų gudrybių padės mėgautis chalva protingiau.
Derinkite chalvą su skaidulų turinčiais produktais – jogurtu, vaisiais ar daržovėmis. Skaidulos sulėtina cukraus įsisavinimą ir padeda išvengti staigių gliukozės šuolių.
Rinkitės chalvą su mažiau cukraus. Kai kurie gamintojai siūlo versijas su sumažintu cukraus kiekiu arba saldikliais. Visada perskaitykite etiketę.
Jei turite galimybę, gaminkite namuose. Taip galėsite kontroliuoti cukraus kiekį ir naudoti kokybiškesnes žaliavas.
Venkite valgyti chalvą tuščiu skrandžiu – geriau po pagrindinio valgio kaip desertą.
Kam chalva netinka
Nepaisant visų privalumų, kai kuriems žmonėms chalva gali būti netinkamas pasirinkimas.
Sergantieji cukriniu diabetu turėtų būti ypač atsargūs dėl didelio cukraus kiekio. Jei labai norite, pasitarkite su gydytoju dėl leistinos porcijos ir rinkitės chalvą be pridėtinio cukraus.
Turintieji antsvorio ar siekiantys numesti svorio turėtų chalvą vartoti labai ribotai arba visai atsisakyti – kalorijų tankis per didelis.
Alergiškiems žemės riešutams ar sezamui chalva gali sukelti rimtą alerginę reakciją. Visada tikrinkite sudėtį.
Žmonėms su kepenų problemomis (ypač riebaline kepenų liga) didelis riebalų ir cukraus kiekis gali pabloginti būklę.
Nėščios ir žindančios moterys turėtų pasitarti su gydytoju dėl chalvos vartojimo – ne dėl to, kad ji būtinai kenksminga, bet dėl individualių poreikių įvertinimo.
Kokią chalvą rinktis
Jei rūpinatės širdies sveikata ir cholesteroliu, geriau tiks saulėgrąžų sėklų chalva – joje esanti linoleno rūgštis padeda palaikyti sveiką cholesterolio lygį.
Jei svarbu antioksidacinis poveikis ir mineralai, rinkitės sezamo chalvą. Ji turtingiausia vitamino E ir magnio.
Žemės riešutų chalva tinka tiems, kam reikia daugiau folio rūgšties ir augalinių baltymų.
Visais atvejais teikite pirmenybę cchalvai su trumpesne sudėtimi – kuo mažiau priedų, tuo geriau.
Išvada
Chalva gali būti sveiko gyvenimo būdo dalis, jei vartojama protingai. 20–30 gramų per dieną – tai riba, kurios neverta peržengti. Rinkitės kokybišką produktą, derinkite su kitais maisto produktais ir nepamirškite, kad net sveikiausias maistas per dideliais kiekiais tampa žalingas.
