Kiekvienas, kas turi kilimą namuose, žino tą jausmą — dulkių siurblys riaumoja, bet rezultatas vis tiek nevykęs. Giliai įsigėręs smėlis, nematomi nešvarumai ir keistas kvapas niekur nedingsta. Galima siurbti kas savaitę, galima investuoti į brangų robotą, bet kai kurie dalykai tiesiog nepasiekiami.
O juk sprendimas visą laiką buvo čia pat — už lango, kur guli sausas, purus sniegas. Būtent jį mūsų močiutės naudojo kaip natūralų ir stebėtinai veiksmingą kilimų valymo įrankį. Ir tam nereikia nei brangios įrangos, nei valandų darbo — pakanka vos 15 minučių.
Kodėl dulkių siurblys ne viską pasiekia
Kad ir koks galingas būtų siurblys, jis traukia tik paviršiuje esančias daleles. Smėlio grūdeliai, kurie įstringa giliai tarp pluoštų, ir seniai susigėrę kvapai lieka nepajudinti. Ilgainiui kilimas atrodo pilkas, net jei jį siurbi kasdien. Problema ne siurblyje — problema tame, kad nešvarumai tiesiog per giliai.
Sniego plakimas veikia kitaip. Kai kilimą kloji ant sauso, sušalusio sniego ir ritmiškai muši — vibracija iškratina tai, ko siurblys nepasiekia. Nešvarumai prilimpa prie šalto sniego, o kilimas lieka sausas. Tai ne magija, o paprasčiausia fizika, kurią mūsų senelės suprato geriau nei bet kuris reklamos klipas.
Pirmiausia — patikrinkite sniegą
Ne kiekvienas sniegas tinka. Prieš velkant kilimą laukan, reikia atlikti paprastą 30 sekundžių testą: paimkite saują sniego ir stipriai suspaudžite. Jei sniegas nesulimpa į gumulą, yra miltiškai purus ir ryškiai baltas — jis idealus. Jei lipnus, drėgnas ar pilkšvas — palaukite kitos dienos arba raskite kitą vietą.
Taip pat apsidairykite: sniegas turi būti švarus, be pėdsakų, smėlio ar druskos. Žengkite kelis žingsnius — jei visur vienoda konsistencija, galite ramiai dirbti.
Pasiruošimas: ką padaryti prieš išeinant į lauką
Prieš nešant kilimą į sniegą, jį būtina išsiurbti iš abiejų pusių. Taip, iš abiejų — ir nuo pūkuotos, ir nuo apatinės. Jei kilimas ilgaplaukis, verta iššukuoti pluoštus kietu šepečiu, kad atsipalaiduotų giliau sėdintys nešvarumai. Patikrinkite kraštus ir kampus — ten dažniausiai kaupiasi dulkės ir plaukai.
Tai svarbus žingsnis, nes plakimas ant sniego papildo valymą, bet nepakeičia jo. Kuo švaresnį kilimą išnešite, tuo geresnis bus rezultatas ir tuo mažiau sniego vietų prireiks.
Paruoškite ir darbo vietą: nuvalykite pasirinktą sniego plotą nuo pėdsakų, šalia pasidėkite kibirą ir kietą šepetį, o prie durų slenksčio padėkite seną rankšluostį ar kilimėlį, kad grįžtant nenuneštumėte drėgmės į vidų.
Kaip teisingai pakloti kilimą
Kilimą dėkite pūkuota puse žemyn — būtent taip sniegas tiesiogiai kontaktuoja su nešvarumais. Išlyginkite raukšles nuo centro link kraštų ir įsitikinkite, kad visas paviršius liečia sniegą tolygiai. Kampus trumpam prispaudžiokite — batais arba lentgaliais — kad vėjas jų nepakeltų.
Jei kilimas didelis, verta dirbti su pagalbininku — vienas laiko vieną galą, kitas priešingą, kad išlaikytumėte įtampą ir išlyginimą.
Plakimas: nuo kraštų link centro
Dabar prasideda pats darbas. Naudokite kilimų plakiklį, šluotos kotą arba tiesiog stiprias pirštines. Pradėkite nuo kraštų ir judėkite link centro — taip nešvarumai keliasi ir nusėda ant sniego apačioje.
Smūgiai turi būti tvirti, bet kontroliuojami — ne per stiprūs, kad nesugadintumėte pluoštų ar siūlių. Dirbkite ritmiškai, be staigių trūktelėjimų. Kiekvienai pusei skirkite maždaug 3–5 minutes.
Periodiškai sustokite, pakelkite kilimo kampą ir pažiūrėkite į sniegą po juo. Matote pilkų dėmių? Vadinasi, metodas veikia. Jei sniegas jau gerokai suteptas — perkelkite kilimą ant šviežio ploto ir tęskite.
Ko vengti plakant
Keletas taisyklių, kurios apsaugos kilimą nuo pažeidimų:
Nemušite tiesiai į kampus ar siūles — tai silpniausios vietos, kurios gali plyšti. Venkite metalinių įrankių su aštriais kraštais — rinkitės apvalius plakiklius arba apvyniokite kotą audiniu. Jei pastebite, kad pluoštai pradeda nertis ar pagrindas deformuojasi — sustokite ir sumažinkite jėgą.
Taip pat svarbu: nemušite drėgnų vietų. Jei kuri nors kilimo dalis sušlapo, stiprus smūgis tik įspaus drėgmę giliau ir suspaustus pluoštus bus sunku atstatyti.
Kaip suprasti, kad kilimas jau švarus
Pakelkite kampą ir pažvelkite į sniegą: jei jis tolygiai pilkas — nešvarumai pašalinti gerai. Jei matote ryškias tamsias juostas, reikia dar padirbėti toje vietoje.
Perbraukite pirštais per pūką — nešvarumai turėtų laisvai kristi, o ne priešintis. Vizualiai kilimas turėtų atrodyti vienodas, be matomų dulkių linijų. Jei kraštai ir dažnai vaikštoma zona atrodo taip pat švariai kaip centras — darbas baigtas.
Jei po pirmo karto vis dar nešvaru
Kartais vieno plakimo nepakanka — ypač jei kilimas seniai giliai valytas. Tokiu atveju paprasčiausiai pakartokite procesą ant šviežio sniego. Geriau atlikti kelis trumpus, švelnaus stiprumo plakimus nei vieną ilgą ir brutalų.
Apverskite kilimą ir trumpai apdorokite nugarinę pusę — taip atsipalaiduos net ir giliausiai įstrigusios dalelės. Tarp kartojimų galite dar kartą perbraukti kietu šepečiu ir siurbliu.
Džiovinimas ir grąžinimas į vidų
Baigę plakimą, energingai išpurtykite kilimą nuo kraštų link centro. Švelniai iššukuokite pluoštus, kad atstatytumėte jų kryptį. Kilimą nešiokite susuktą, o ne sulankstytą — taip išvengsite raukšlių.
Jei kilimas šiek tiek sudrėko — palikite jį vėdintis lauke ant pakeltų lentynų arba padėkite pūkuota puse žemyn ant šviežio sniego. Į vidų neškite tik sausą kilimą. Patalpoje padėkite jį gerai vėdinamoje vietoje ir leiskite nusistovėti prieš visiškai klodami.
Atsargiai su vilnoniais ir ilgaplaukiais kilimais
Vilnoniniai, ilgaplaukiai ir senoviniai kilimai reikalauja švelnesnio požiūrio. Prieš išnešdami laukan, patikrinkite, ar nėra atsipalaidavusių siūlų, kandžių pažeidimų ar silpnų vietų.
Dirbkite tik su minkštomis pirštinėmis arba paminkštintu įrankiu. Smūgiai turi būti lengvi, beveik glostymo stiprumo. Ribokite laiką ant sniego — ilgaplaukiams užtenka kelių minučių iš kiekvienos pusės. Jei kyla bet kokių abejonių dėl kilimo būklės — geriau rinkitės profesionalų valymą.
Kada sniego plakimo geriau atsisakyti
Net ir esant idealioms sąlygoms, yra atvejų, kai šio metodo geriau vengti. Neplakite kilimo sniegu, jei sniegas yra šlapias, purvinas arba pažertas druska ar cheminėmis medžiagomis. Taip pat venkite šio metodo, jei kilimas turi aliejinių ar gyvūnų šlapimo dėmių — sniegas negali neutralizuoti biologinių teršalų.
Atšilimo ciklų metu, lyjant lietui ar ant užšalusio grunto taip pat neplakite — drėgmė padarys daugiau žalos nei naudos. Jei kilimas antikvarinis ar siuvinėtas — patikėkite jį specialistams.
Keletas gudrybių, kad viskas vyktų greičiau
Patyrę šeimininkai turi savo triukų. Dirbkite su pagalbininku — vienas apverčia, kitas muša. Pažymėkite švarias sniego vietas, kad per klaidą negrįžtumėte ant jau panaudoto ploto. Po kilimu pasidėkite seną brezentą — bus lengviau surinkti nubertą sniegą.
Planuokite darbą, kai sniegas sausas ir gausus — dažniausiai tai būna šaltomis, giedromis dienomis. Tarp sunkių kilimų darykite trumpas pauzes. O grįžtant — neškite kilimą susuktą, kuo trumpesniu keliu iki durų.
Kontrolinis sąrašas prieš pradedant
Kad nieko nepamirštumėte:
Sniegas sausas ir sušalęs. Šiltos pirštinės ir tvirti batai. Dulkių siurblys, kietas šepetys, plakiklis arba šluotos kotas. Brezentas arba senas lakštas. Kilimas išsiurbtas ir iššukuotas iš abiejų pusių. Paskirtos kelios švarios sniego vietos. Suplanuotas maršrutas nuo lauko iki durų — be nereikalingų sustojimų.
Po plakimo: patikrinkite kilimą, jei reikia — pakartokite ant šviežio sniego, gerai išpurtykite, leiskite išdžiūti patalpoje ir laikykite pakeltą, kol visiškai nudžius.
