Parduotuvėse sviesto pasirinkimas didžiulis, o kainos svyruoja nuo kelių iki keliolikos eurų. Akcijos vilioja sutaupyti, bet ar tikrai gauname tai, už ką mokame? Ne viskas, kas atrodo kaip sviestas ir vadinasi sviestu, iš tiesų yra tikras sviestas.
Vienas paprastas naminis testas gali parodyti, ar jūsų pirkinys vertas savo kainos. Tam nereikia jokių specialių įrankių ar laboratorijos – užtenka to, kas yra kiekvienoje virtuvėje.
Kaip atlikti testą
Metodas paprastas: įmeskite mažą sviesto gabalėlį į ką tik užvirintą vandenį ir stebėkite, kas vyksta.
Tikras sviestas, turintis apie 82,5 procento pieno riebalų ir natūralių baltymų, ištirps vandenyje sukeldamas šiek tiek drumstumą. Ant dugno gali nusėsti nedidelis kiekis smulkių nuosėdų – tai denatūruoti baltymai ir pieno kietosios dalelės.
Suklastotas produktas arba margarino pagrindu pagamintas mišinys elgsis kitaip – ant vandens paviršiaus susidarys skaidri, riebi plėvelė, kuri plūduriuoja ir nesusimaišo su vandeniu.
Šis skirtumas atsiranda dėl sudėties: augaliniai riebalai ir priedai nesusiemulguoja su vandeniu taip, kaip natūralūs pieno riebalai.
Ką reiškia rezultatai
Drumstumas ir smulkios nuosėdos – geras ženklas. Tai rodo, kad svieste yra emulguotų pieno riebalų ir natūralių kietųjų dalelių, būdingų tikram sviestui.
Nuolatinė skaidri plėvelė ant paviršiaus signalizuoja apie didesnį augalinių aliejų ar priedų kiekį. Tokie produktai gali būti parduodami kaip sviestas, bet jų sudėtis gerokai skiriasi nuo tikro produkto.
Norint įsitikinti rezultatu, testą verta pakartoti kelis kartus su mažais mėginiais. Nuoseklus drumstumas patvirtina autentiškumą, o pasikartojančios plėvelės rodo, kad produktas nėra tikras sviestas.
Papildomi patikrinimai, jei rezultatai neaiškūs
Kartais karšto vandens testas duoda dviprasmiškus rezultatus – silpną drumstumą arba neaiškias plėveles. Tokiu atveju padės keli papildomi patikrinimai.
Užšaldymo testas: užšaldykite mažą gabalėlį, tada pabandykite perpjauti. Tikras sviestas tampa trapus ir įtrūksta, o mišiniai su augaliniais riebalais pjaustosi lygiais, vientisais gabalėliais.
Kepimo testas: ištirpinkite gabalėlį keptuvėje. Tikras sviestas tirpsta švariai ir įgauna būdingą riešutinį aromatą bei rudą spalvą. Klastotės gali tirpti netolygiai ir skleisti nemalonų ar sudegusio skonį.
Spalvos patikra: apžiūrėkite užšaldytą perpjautą gabalėlį. Tikras sviestas turėtų būti vienalytės spalvos, be dėmelių ar priemaišų.
Kodėl skirtingi sviestai elgiasi skirtingai
Skirtumai siejasi su sudėtimi. Autentiškas sviestas sudarytas iš maždaug 82,5 procento pieno riebalų, vandens ir pieno kietųjų dalelių. Ši struktūra lemia jo elgseną kaitinant, šaldant ir tirpstant.
Augaliniai riebalai ir emulgatoriai keičia produkto kristalų struktūrą, lydymosi temperatūrą ir konsistenciją. Priedai ir sintetiniai aliejai sukuria nuolatinį aliejaus sluoksnį kaitinant ir neleidžia produktui elgtis taip, kaip tikras sviestas.
Pieno kietosios dalelės yra atsakingos už būdingą sviesto skonį ir aromatą kepant. Pakaitalai neturi šių baltymų, todėl jų skonis ir elgsena visada skirsis.
Kaip išsirinkti parduotuvėje
Geriausia apsauga nuo prastos kokybės produktų – dėmesingumas etiketėms.
Tikrinkite nurodytą riebalų kiekį – tikras sviestas turi apie 82,5 procento pieno riebalų. Mažesnės reikšmės gali reikšti, kad produktas sumaišytas su augaliniais riebalais.
Žiūrėkite į ingredientų sąrašą – kuo trumpesnis, tuo geriau. Idealiu atveju turėtų būti tik grietinėlė ir druska.
Tikrinkite galiojimo laiką – natūralaus sviesto galiojimas šaldytuve paprastai nesiekia 60 dienų. Jei produktas gali išsilaikyti mėnesiais, verta suabejoti jo natūralumu.
Venkite produktų su neaiškiomis sąvokomis etiketėje, tokiomis kaip „tepieji riebalai” ar tiesiog „augalinis aliejus” be konkretaus paaiškinimo.
Jei kyla abejonių, rinkitės mažesnių, vietinių pieninių produkciją su aiškia kilme. O grįžę namo, visada galite atlikti paprastą testą su karštu vandeniu.
