Kelionės lėktuvu tapo beveik tokios pat įprastos kaip ir traukiniai ar autobusai. Vis dažniau renkamės skrydžius net trumpais atstumais, kad sutaupytume laiko ir dažnai net pinigų – pigios oro linijos kartais siūlo tikrai patrauklias skrydžių kainas. Deja, ne visiems rekomenduojama keliauti lėktuvu. Svarbu susipažinti su pagrindinėmis kontraindikacijomis, kurios gali lemti, ar saugu naudotis šia transporto priemone.
Turinys
- Kodėl skrydis gali būti pavojingas kai kuriems žmonėms?
- Kokios yra pagrindinės skrydžio kontraindikacijos?
- Kokie dažniausi skrydžio šalutiniai poveikiai?
- Ką daryti, jei vis dėlto reikia skristi?
Kodėl skrydis gali būti pavojingas kai kuriems žmonėms?
Lėktuve susiduriame su specifinėmis sąlygomis – esame 11-12 tūkstančių metrų aukštyje, o tai susiję su slėgio pokyčiais ir mažesniu deguonies kiekiu ore. Nors keleivių salonai yra hermetiški, juose palaikomas slėgis, atitinkantis maždaug 2400 metrų aukštį, o ne jūros lygio slėgį.
Skrydžio metu ilgą laiką galime neturėti galimybės judėti (pvz., kai patenkame į turbulencijos zoną ir privalome likti sėdėti su užsegtais saugos diržais). Dėl šių veiksnių kai kurie keleiviai gali susidurti su dusuliu ar širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimu.
Papildomas rizikos veiksnys – ribota medicininė pagalba lėktuve. Nors oro linijos turi tam tikrą medicininę įrangą ir procedūras, avarinis tūpimas ir transportavimas į ligoninę užima daug laiko, be to, sukelia didelių nepatogumų kitiems keleiviams ir finansinių nuostolių oro linijoms.
Kokios yra pagrindinės skrydžio kontraindikacijos?
Širdies ir kraujagyslių ligos
- Neseniai patirtas širdies smūgis – po infarkto rekomenduojama neskraidyti mažiausiai 2-3 savaites, o sunkesniais atvejais – iki 6 savaičių
- Nestabili krūtinės angina – skausmas krūtinėje, kuris nėra tinkamai kontroliuojamas vaistais
- Nekompensuotas širdies nepakankamumas – kai simptomai pasireiškia net ramybės būsenoje
- Neseniai atlikta širdies operacija – po operacijos reikėtų vengti skrydžių mažiausiai 10-14 dienų
- Sunkus širdies vožtuvų pažeidimas – ypač mitralinio vožtuvo stenozė
Kvėpavimo takų ligos
- Sunki lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – kai deguonies kiekis kraujyje yra žemas net žemame aukštyje
- Neseniai patirtas pneumotoraksas (oro kaupimasis plaučių ertmėje) – po šios būklės neskraidykite bent 2-3 savaites
- Sunki astma, kuri nėra gerai kontroliuojama
- Plaučių embolija – krešulys plaučių arterijose
Kraujo ligos ir trombozės rizika
- Neseniai diagnozuota giliųjų venų trombozė (GVT) – kraujo krešulys kojų venose
- Žinomas krešėjimo sutrikimas kartu su kitais rizikos veiksniais
Kitos sveikatos būklės
- Nėštumas su komplikacijomis – dauguma oro linijų leidžia skristi iki 36 nėštumo savaitės nekomplikuoto nėštumo atveju
- Neseniai patirta galvos trauma arba insultas
- Aktyvios infekcinės ligos, ypač tos, kurios gali plisti oro lašeliniu būdu
- Neseniai atliktos didesnės operacijos, ypač pilvo ar krūtinės srityje
- Nekontroliuojama epilepsija – dažni priepuoliai
- Psichikos sutrikimai, kurie gali sukelti dezorientaciją ar agresyvų elgesį
Kokie dažniausi skrydžio šalutiniai poveikiai?
Net ir sveikiems žmonėms skrydis gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių:
Ausų ir sinusų diskomfortas
Dėl slėgio pokyčių kylant ir leidžiantis gali užsikimšti ausys, atsirasti skausmas ar spengimas. Tai ypač aktualu žmonėms, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ar alergijomis.
Dehidratacija
Lėktuve oras yra labai sausas (drėgmė siekia tik 10-20%), todėl gali išdžiūti oda, akys, nosies gleivinė. Tai taip pat gali sukelti nuovargį ir galvos skausmą.
Skysčių susilaikymas
Dėl ilgo sėdėjimo ir slėgio pokyčių gali patinti kojos ir kulkšnys.
Jet lag (laiko juostų pasikeitimo sindromas)
Kertant kelias laiko juostas, sutrinka organizmo paros ritmas, o tai gali sukelti nuovargį, nemigą, koncentracijos sutrikimus ir virškinimo problemas.
Kelionės liga
Turbulencija ir lėktuvo judesiai gali sukelti pykinimą, vėmimą ir bendrą diskomfortą jautriems žmonėms.
Gilių venų trombozė (GVT)
Ilgi skrydžiai, ypač trunkantys daugiau nei 4 valandas, didina kraujo krešulių susidarymo riziką kojų venose. Rizika didėja vyresniems žmonėms, turintiems antsvorio, vartojantiems tam tikrus vaistus (pvz., kontraceptikus) ar turintiems krešėjimo sutrikimų.
Ką daryti, jei vis dėlto reikia skristi?
Jei turite sveikatos problemų, bet vis tiek turite skristi, štai keletas patarimų:
- Konsultuokitės su gydytoju prieš kelionę – gydytojas gali suteikti rekomendacijas, kaip pasiruošti skrydžiui, ir prireikus parašyti medicininę pažymą oro linijai.
- Informuokite oro liniją apie savo sveikatos būklę – kai kurios oro linijos gali pasiūlyti papildomą deguonį ar kitą pagalbą.
- Pasiimkite visus reikalingus vaistus į rankinį bagažą, įskaitant receptus ir medicininę dokumentaciją.
- Dėvėkite kompresines kojines ilgų skrydžių metu, ypač jei turite GVT riziką.
- Gerkite daug vandens prieš skrydį ir jo metu, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Reguliariai judėkite skrydžio metu – kas valandą pasivaikščiokite lėktuvo koridoriumi, jei leidžiama, arba atlikite paprastus pratimus sėdėdami.
- Venkite alkoholio ir kofeino prieš skrydį ir jo metu, nes jie gali padidinti dehidrataciją.
- Naudokite ausų kištukus ar kramtomąją gumą kylant ir leidžiantis, kad sumažintumėte ausų diskomfortą.
- Apsvarstykite galimybę įsigyti kelionės draudimą, kuris padengtų medicininį gydymą užsienyje ir galimą medicininį repatrijavimą.
Nors daugumai žmonių kelionės lėktuvu yra saugios, svarbu žinoti savo sveikatos būklę ir galimas rizikas. Jei abejojate, visada geriau pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu prieš priimant sprendimą skristi.
