Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė perspėjimą, kuris turėtų sunerimti tėvus visame pasaulyje. Beveik 12 milijonų žmonių, gimusių 2008–2017 metais, turi žymiai padidėjusią skrandžio vėžio riziką. Kaltininkė – plačiai paplitusi bakterija, apie kurią daugelis nėra net girdėję.
Ką atskleidė tyrėjai
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), remdamasi 185 valstybių duomenimis, apskaičiavo, kad maždaug 76 procentai visų skrandžio vėžio atvejų yra susiję su Helicobacter pylori infekcija. Ši bakterija gyvena milijonų žmonių skrandžiuose, dažnai nesukeldama jokių simptomų.
Prognozės rodo, kad daugiausia atvejų susitelks Azijoje, apie 2 milijonai – Amerikoje ir 1,2 milijono – Europoje. Geroji žinia ta, kad apie tris ketvirtadalius būsimų atvejų būtų galima išvengti laiku atlikus patikrą ir paskyrus gydymą.
Kaip bakterija sukelia vėžį
Helicobacter pylori pažeidžia skrandžio apsauginį sluoksnį ir sukelia lėtinį uždegimą. Tai inicijuoja pokyčių grandinę, kuri per kelis dešimtmečius gali išsivystyti į priešvėžines pažaidas, o galiausiai – į skrandžio adenokarcinomą.
Išliekanti infekcija sukelia atrofinį gastritą, po kurio gali sekti žarninė metaplazija ir displazija. Šie procesai vyksta dėl nuolatinio uždegimo, oksidacinio DNR pažeidimo ir pakitusio ląstelių dauginimosi.
Rizika didžiausia ten, kur sutampa keli veiksniai: didelis infekcijos paplitimas, prasta sanitarija ir ribota sveikatos priežiūra. Individualų jautrumą didina ilgalaikė infekcija, vyresnis amžius, rūkymas, didelis druskos vartojimas ir tam tikri genetiniai polimorfizmai.
Simptomai, kuriuos verta žinoti
Problema ta, kad Helicobacter pylori infekcija dažnai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Žmogus gali nešioti bakteriją dešimtmečius to nežinodamas.
Kai liga vis dėlto pasireiškia, ji dažniausiai prasideda nuolatiniu prasčiau veikiančiu virškinimo traktu: pilnumo jausmu, pykinimu ar rėmeniu. Rimtesni požymiai – rijimo sutrikimai, nepaaiškinamas svorio kritimas, viršutinės pilvo dalies skausmas.
Klinikinės gairės pataria tikrintis tiems, kurie turi viršutinės virškinimo trakto simptomų ilgiau nei tris savaites, arba tiems, kurie priklauso padidėjusios rizikos grupei.
Kaip nustatoma infekcija
Diagnozuoti Helicobacter pylori galima keliais būdais. Kraujo tyrimas (serologija) parodo, ar žmogus buvo susidūręs su bakterija. Ureazės kvėpavimo testas aptinka aktyvią infekciją – tai paprastas ir neinvazinis metodas. Išmatų antigeno testas taip pat patvirtina aktyvią infekciją arba parodo, ar gydymas buvo sėkmingas.
Endoskopija su biopsija skiriama tik esant rimtesniems požymiams, kai reikia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę.
Gydymas ir prevencija
Nustačius infekciją, skiriama eradikacinė terapija – antibiotikų derinys kartu su rūgštingumą slopinančiais vaistais. Tyrimai rodo, kad toks gydymas reikšmingai sumažina vėlesnę skrandžio vėžio riziką.
Gydymo režimai parenkami atsižvelgiant į vietinius antibiotikų atsparumo modelius. Po gydymo kurso atliekamas pakartotinis tyrimas, patvirtinantis, kad infekcija išnaikinta.
Papildomos priemonės, mažinančios riziką: rūkymo atsisakymas, sveiko svorio palaikymas, alkoholio ribojimas ir mityba, turtinga vaisių bei daržovių ir mažai perdirbto sūdyto maisto.
Ką turėtų daryti sveikatos sistemos
IARC autoriai rekomenduoja pradėti visuomenės patikrinimo programas, ypač regionuose, kur infekcijos paplitimas didelis. Bandomosios programos turėtų įvertinti testų tikslumą, antibiotikų atsparumo situaciją ir kaštų efektyvumą.
Politikai turi svarstyti naudos ir rizikų balansą: masinės patikros gali išgelbėti gyvybes, bet kartu kelia antimikrobinio atsparumo grėsmę, jei antibiotikai bus vartojami neracionaliai.
Išvada
Helicobacter pylori – viena dažniausių bakterijų pasaulyje, bet apie jos keliamą pavojų žino toli gražu ne visi. IARC perspėjimas aiškus: milijonai jaunų žmonių turi padidėjusią skrandžio vėžio riziką, bet šią riziką galima suvaldyti. Laiku atlikta patikra ir paprastas gydymas gali apsaugoti nuo ligos, kuri kitaip vystytųsi tyliai dešimtmečius.
