Kavos mėgėjai dažnai žiūri į arbatą su tam tikra panieka – girdi, silpnas gėrimas, neduoda energijos, skirtas senelėms. Tačiau moksliniai tyrimai rodo visai ką kita: reguliarus arbatos gėrimas susijęs su geresne širdies sveikata, stipresniu imunitetu ir net ilgesne gyvenimo trukme.
Paslaptis slypi ne pačioje arbatoje, o joje esančiuose junginiuose – antioksidantuose, polifenoliuose ir kitose bioaktyviose medžiagose, kurios veikia organizmą subtiliai, bet nuosekliai. Vienas puodelis per dieną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau per metus tai virsta šimtais porcijų naudingų medžiagų.
Svarbu tik žinoti, kurią arbatą gerti ir kada – nes ne visos arbatos vienodai naudingos, o kai kurias geriant netinkamu metu galima pakenkti miegui ar virškinimui.
Tikrosios arbatos: vienas augalas, daug galimybių
Visos klasikinės arbatos – žalioji, juodoji, baltoji ir oolong – gaminamos iš to paties augalo, vadinamo Camellia sinensis. Skirtumas tik apdorojime: kuo ilgiau lapai fermentuojami, tuo tamsesnė ir stipresnė arbata.
Žalioji arbata fermentuojama mažiausiai, todėl išsaugo daugiausiai katechinų – galingų antioksidantų, kurie tyrimuose siejami su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata bei spartesne medžiagų apykaita. Joje yra vidutiniškai kofeino, todėl puikiai tinka rytui ar ankstyvai popietei.
Juodoji arbata fermentuota visiškai. Ji turtinga teaflavinais – junginiais, kurie taip pat naudingi širdžiai. Stiprus skonis ir didesnė kofeino dozė daro ją puikiu pasirinkimu pusryčiams, kai reikia pažadinti organizmą.
Oolong – kažkur per vidurį tarp žaliosios ir juodosios. Dalinis fermentavimas suteikia unikalų skonį ir savybes, kurios padeda virškinimui. Geriausia gerti po valgio.
Baltoji arbata apdorota mažiausiai iš visų – naudojami tik jauni pumpurai ir lapeliai. Kofeino joje nedaug, bet antioksidantų gausa. Tinka popietei arba tiems, kas jautrūs kofeinui.
Žolelių arbatos: kai reikia konkretaus poveikio
Griežtai tariant, žolelių arbatos nėra tikros arbatos – jose nėra Camellia sinensis lapų. Tačiau jų nauda neabejotina, o kai kurios veikia netgi tikslingiau nei klasikinės arbatos.
Ramunėlių arbata – viena seniausių vaistinių žolelių. Joje esantis apigeninas ramina nervų sistemą ir padeda užmigti. Puodelis prieš miegą gali pagerinti nakties poilsį be jokių vaistų.
Imbieras – galingas pagalbininkas virškinimui. Jo aktyviosios medžiagos gingeroliai malšina pykinimą, sunkumo jausmą ir pilvo pūtimą. Šilta imbiero arbata po sočių pietų – klasikinis pasirinkimas.
Pipirmėtė taip pat veikia virškinimo traktą, tik kitaip – ji atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir padeda esant spazminiam diskomfortui. Be to, gaivina kvėpavimą ir nuotaiką.
Erškėtuogių arbata – natūralus vitamino C šaltinis. Rudenį ir žiemą, kai virusai siautėja, ši arbata gali padėti palaikyti imunitetą. Rūgštokas skonis puikiai dera su medumi.
Kada gerti kurią arbatą
Laikas turi reikšmės. Netinkamai pasirinkta arbata gali sukelti nemigą arba tiesiog neduoti norimo efekto.
Rytą rinkitės arbatas su kofeinu – juodąją arba žaliąją. Jos pažadins organizmą švelniau nei kava, o energija išsilaikys ilgiau be staigių kritimų.
Po valgio geriausiai tinka oolong arba imbiero arbata. Jos palengvins virškinimą ir padės išvengti sunkumo jausmo.
Vakare atsisakykite kofeino. Ramunėlės, pipirmėtė ar levandų arbata paruoš organizmą nakties poilsiui.
Sergant ar jaučiant pirmuosius peršalimo požymius – erškėtuogių, imbiero arba citrinų arbata su medumi padės organizmui kovoti su infekcija.
Kaip paruošti arbatą teisingai
Daugelis žmonių arbatą ruošia neteisingai – užpila verdančiu vandeniu ir palieka per ilgai. Rezultatas – karti, nemaloni arbata, kurioje dalis naudingų medžiagų jau suirusios.
Žaliajai ir baltajai arbatai vanduo turėtų būti apie 70–80°C – tai reiškia, kad užvirinę vandenį turite palaukti porą minučių. Užplikymo laikas – 2–3 minutės.
Juodajai arbatai ir pu-erh tinka beveik verdantis vanduo (90–95°C). Užplikykite 3–5 minutes, priklausomai nuo norimo stiprumo.
Žolelių arbatoms dažniausiai reikia ilgesnio užplikymo – 5–10 minučių, kad išsiskirtų visos aktyviosios medžiagos. Vanduo gali būti verdantis.
Naudokite šviežią, filtruotą vandenį – chloruotas vandentiekio vanduo gali paveikti skonį. Ir niekada neužplikykite tos pačios arbatos antrą kartą tikėdamiesi tokio pat efekto – naudingos medžiagos jau išsiskirsto pirmuoju užpylimu.
Kiek arbatos per dieną yra saugu
Dauguma tyrimų rodo, kad 3–5 puodeliai arbatos per dieną yra saugus ir naudingas kiekis. Tačiau tai priklauso nuo arbatos rūšies ir asmeninio jautrumo kofeinui.
Jei geriate daug kofeininės arbatos, stebėkite savo miegą ir širdies ritmą. Kai kurie žmonės jautrūs net nedideliam kofeino kiekiui ir jiems geriau rinktis žoleles arba baltąją arbatą.
Nėščioms moterims rekomenduojama riboti kofeiną iki 200 mg per dieną – tai maždaug 3–4 puodeliai žaliosios arbatos.
Taip pat verta žinoti, kad arbata gali sąveikauti su kai kuriais vaistais – ypač kraują skystinančiais ir geležies preparatais. Jei vartojate nuolatinę medicinę, pasitarkite su gydytoju.
Paprasčiausias būdas pradėti – pasirinkti vieną mėgstamą arbatą ir įtraukti ją į kasdienę rutiną. Net vienas puodelis per dieną, geriamas nuosekliai, per metus gali duoti apčiuopiamų rezultatų sveikatai.
