Kai nusprendėme palikti miestą, galvoje sukosi vaizdai: ramus rytas su kava rankoje, žalias kiemas, mažesnės sąskaitos. Draugai pavydėjo, giminės sveikino. Atrodė, kad pagaliau radome formulę, kaip gyventi pigiau ir ramiau.
Praėjus metams, sėdime prie stalo ir skaičiuojame. Skaičiai nemeluoja — ir jie visiškai neatitinka to, ką įsivaizdavome. Kažkas nuėjo ne taip, ir tai nebuvo vienas didelis netikėtumas. Tai buvo dešimtys mažų dalykų, kurie tyliai susikaupė į nemalonią sumą.
Pirmasis nusivylimas: kelias iki visko
Kai gyveni mieste, retai susimąstai, kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki parduotuvės ar gydytojo. Kaime viskas keičiasi. Artimiausias autobusas — du kartus per savaitę. Mechanikas — už keliasdešimt kilometrų. Gydytojas specialistas — dar toliau.
Degalai tapo viena didžiausių išlaidų. Kiekviena kelionė į miestą — tai ne tik laikas, bet ir pinigai. Pirkti tenka didesniais kiekiais, nes dažnai važinėti neapsimoka. O kai sugenda automobilis? Tada prasideda tikras galvosūkis.
Specializuotos paslaugos turi kelionės priemokas. Meistras iš miesto paprašys papildomai vien už atvykimą. Laukimo laikai iš smulkių gedimų paverčia visą dieną trunkančiais nuotykiais. Laikas tampa valiuta, už kurią niekas nemoka.
Namai, kurie nuolat kažko reikalauja
Nuosavas namas kaime — tai ne tik erdvė ir laisvė. Tai nuolatinis remonto darbų sąrašas, kuris niekada nesibaigia.
Stogo remontas, vamzdžių keitimas, krosnies priežiūra — viskas reikalauja ir laiko, ir pinigų. Vietiniai rangovai ima priemokas už atvykimą ir už retą kvalifikaciją. Miesto specialistai važiuoja nenoriai, o jei važiuoja — sąskaita auga.
Šildymas tapo atskira biudžeto eilute. Malkų ar anglių pirkimas, džiovinimas, sandėliavimas — visa tai kainuoja ir reikalauja planavimo. Kainų šuoliai žiemą gali netikėtai pakenkti biudžetui. Kaminus reikia valyti, krosnis prižiūrėti, o avariniai remontai visada ateina netinkamu metu.
Tai, kas atrodė kaip taupymas dėl mažesnės nuomos, virto nuolatiniu išlaidų srautu.
Sodas — ne taupymo priemonė
Daugelis mano, kad užsiauginę daržoves sutaupys maistui. Tikrovė sudėtingesnė.
Dirvos derlingumui palaikyti reikia trąšų ir mėšlo. Mineralinės trąšos, kenkėjų kontrolė — visa tai kainuoja ir kartojasi kiekvieną sezoną. Vienas sunkvežimis mėšlo didesniam sklypui gali kainuoti kelis šimtus eurų.
Vanduo — dar viena problema. Kai šulinys pradeda strigti, o vasara sausa, tenka ieškoti sprendimų. Gręžinio įrengimas — rimta investicija, kuri gali siekti kelis tūkstančius eurų. Ne kiekviena šeima gali sau tai leisti.
Pridėjus darbo valandas, įrankius ir transporto išlaidas tiekimams atvežti, romantiškas įvaizdis apie pigų savarankišką maisto auginimą išsisklaido.
Skubi pagalba — silpnoji vieta
Apie tai negalvoji, kol neprireikia. Greitosios pagalbos vėlavimai kaime — realybė, prie kurios tenka prisitaikyti. Vietiniai pajėgumai riboti, todėl dažnai tenka pasikliauti kaimynais ir improvizuota pirmąja pagalba.
Tai ne tik nepatogu — tai kelia realią riziką. Ir tai vienas iš dalykų, kurių neįmanoma įvertinti pinigais, bet kuris nuolat sukasi galvoje.
Kaip planuoti, jei vis tiek norite bandyti
Jei kaimo gyvenimas vis dar traukia, pradėkite nuo sąžiningo biudžeto. Atskirkite fiksuotas išlaidas nuo kintamų ir nenumatytų.
Fiksuotos: nekilnojamojo turto mokesčiai, šildymo kuras, komunalinės paslaugos, suplanuoti rangovų vizitai.
Kintamos ir nenumatytos: sodo priežiūros priemonės, šulinio ar gręžinio darbai, skubi medicininė pagalba, netikėti remontai.
Būtinai suformuokite avarinį fondą, pritaikytą kaimo realijoms — ilgesniems laukimo laikams, didesnėms rangovų priemokoms, galimam kuro kainų šuoliui.
Ir svarbiausia — nusistatykite ribas. Kada remontuoti, o kada keisti? Kada samdyti miesto specialistą? Kada atsisakyti rizikingų investicijų į sodą?
Ar tai reiškia, kad kaime gyventi neverta?
Ne. Tai reiškia, kad kaimo gyvenimas nėra taupymo strategija. Tai pasirinkimas dėl kitų priežasčių — erdvės, ramybės, gamtos artumo. Bet tikėtis, kad automatiškai sutaupysite, būtų klaida.
Mes tą pamoką išmokome sunkiuoju būdu. Dabar žinome: kaimas gali kainuoti tiek pat arba net daugiau nei miestas. Tiesiog pinigai iškeliauja kitais kanalais — tyliai, po truputį, bet neišvengiamai.
