Meteorologai atkreipia dėmesį į neįprastus procesus, vykstančius dešimtis kilometrų virš mūsų galvų. Šie pokyčiai gali nulemti, kokia bus artimiausia žiemos dalis visame žemyne. Valdžios institucijos jau pradeda ruoštis galimam scenarijui, kuris paskutinį kartą pasikartojo prieš dešimtmetį.
Europą gali pasiekti kelios šalčio bangos iš eilės, o kai kurie regionai rizikuoja susidurti su itin žemomis temperatūromis, gausiomis sniego dangomis ir transporto chaosu. Meteorologinės tarnybos ragina gyventojus sekti prognozes ir imtis praktinių pasiruošimo priemonių. Kas tiksliai vyksta atmosferoje ir kodėl tai turėtų rūpėti kiekvienam?
Kas nutiko stratosferos aukštyje
Virš Arkties, maždaug 30 kilometrų aukštyje, įvyko vadinamasis staigus stratosferos atšilimas. Tai retas meteorologinis reiškinys, kai temperatūra šiame atmosferos sluoksnyje per kelias dienas pakyla dešimtimis laipsnių.
Normaliu atveju virš Arkties sukasi galingas vėjų žiedas, vadinamas poliariniu sūkuriu. Jis veikia kaip savotiškas „šaldytuvo durys”, neleidžiančios šaltam Arkties orui plūsti į pietus. Tačiau staigus atšilimas šį mechanizmą sutrikdė.
Iš troposferos kylančios planetinės bangos sustiprėjo ir sulėtino apylankinį srautą. Poliarinis sūkurys prarado stabilumą, ištįso ir galiausiai suskilo į dvi atskiras dalis. Viena jų pasislinkė link žemesnių platumų – tiesiai Europos kryptimi.
Kodėl šis įvykis yra neįprastas
Per pastaruosius septynis dešimtmečius panašių skilimų užfiksuota vos keli. Poliarinis sūkurys paprastai yra labai atsparus deformacijai – tam, kad jis suskilų, reikalingas retas veiksnių sutapimas.
Šį kartą susidarė neįprasta kombinacija: intensyvus stratosferos atšilimas, sustiprintos troposferos bangos ir tiksli fazių sinchronizacija. Rezultatas – dvi stabilios šerdys vietoj įprasto nežymaus poslinkio.
Skilimo intensyvumas ir greitis pranoko daugumos modelių prognozes. Tai reiškia, kad pasekmės paviršiaus orams taip pat gali būti stipresnės nei įprastai po tokių įvykių.
Kaip pasikeis orai visoje Europoje
Stratosferos sutrikimai palaipsniui nuslenka žemyn ir keičia troposferos cirkuliaciją. Formuojasi nauji slėgio centrai, kurie nukreipia šaltą Arkties orą tiesiai į Europos žemyną.
Prognozuojama, kad vakarų ir centrinėje Europoje formuosis gilesnės, lėčiau judančios ciklonų duobės. Rytinėje dalyje ir pietvakariuose stiprės blokuojančios aukštumos. Šiaurės–pietų temperatūros skirtumai padidės, o tai sukels aktyvią ciklogenezę kontrastinėse zonose.
Praktiškai tai reiškia pasikartojančias šalčio bangas, intensyvias sniego juostas ir gūsingus vėjus. Prognozėse išlieka neapibrėžtumas dėl tikslių trajektorijų, tačiau bendras modelis aiškus – žiema bus mažiau įprasta, stipresnė ir ilgiau trunkanti nei vidutiniškai.
Kada laukti šalčio ir kiek jis truks
Labiausiai tikėtinas pirmo rimto šalčio pliūpsnio langas – sausio mėnuo. Modeliai rodo, kad pradiniai išsiveržimai pirmiausia pasieks šiaurinę ir rytinę Europos dalį, o po kelių dienų šaltis pasieks ir centrines bei vakarines teritorijas.
Atskiros šalčio bangos gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo blokuojančių sistemų stiprumo. Tarp bangų galimos trumpos atokvėpio pertraukos, tačiau bendras fono termometro rodmuo sausį išliks žemesnis nei daugiametis vidurkis.
Regioniniai skirtumai bus akivaizdūs. Žemyninės vietovės – Vidurio Europa, Baltijos šalys, Skandinavija – patirs žiauriausias sąlygas. Pakrančių regionai ir pietinė Europos dalis sulauks švelnesnio, bet kintamesnio oro.
Praktiniai patarimai namų ūkiams
Pasiruošti verta jau dabar, nelaukiant pirmų šalnų. Pradėkite nuo šildymo sistemos patikros – užsakykite techninę apžiūrą, jei to nedarėte šį sezoną. Pakeiskite filtrus ir įsitikinkite, kad termostatai veikia tinkamai.
Vandens vamzdžiai yra viena pažeidžiamiausių namų dalių ekstremalaus šalčio metu. Izoliuokite lauko sienas einančius vamzdynus, ypač tuos, kurie yra rūsiuose ar palėpėse. Jei planuojate ilgesnę išvyką, palikite šildymą nustatytą bent 10–12 laipsnių.
Sukraukite maisto atsargas, kurių nereikia šaldyti ar gaminti – konservus, džiūvėsius, riešutus, džiovintus vaisius. Turėkite namuose užtektinai geriamojo vandens. Patikrinkite, ar turite veikiančius žibintuvėlius ir atsarginių baterijų elektros dingimo atveju.
Šilti drabužiai turėtų būti lengvai pasiekiami, ne kur nors spintų gilumoje. Pagalvokite apie sluoksniuotą aprangą – kelios plonesnės palaidinės geriau nei vienas storas megztinis.
Ką daryti keliaujantiems
Jei planuojate keliones sausį, būkite pasirengę pokyčiams. Lankstesnės bilietų ir apgyvendinimo sąlygos šiuo laikotarpiu yra protingas pasirinkimas – atšaukimų ir vėlavimų tikimybė išauga.
Automobilių savininkai turėtų patikrinti akumuliatorių, žiemines padangas ir stiklų ploviklio skystį, atsparų žemoms temperatūroms. Bagažinėje praverčia turėti šiltą antklodę, kastuką ir užkandžių – spūsčių ar gedimų atveju.
Prieš kiekvieną kelionę tikrinkite orų prognozes ir kelių būklės pranešimus. Jei perspėjama apie ekstremalu šaltį ar pūgas, svarstykite galimybę atidėti nebūtinas keliones.
Kaip sekti situaciją
Oficialūs meteorologiniai pranešimai išlieka patikimiausia informacijos šaltinis. Lietuvoje stebėkite LHMT (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) prognozes, kurios atnaujinamos kelis kartus per dieną.
Europos mastu Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) skelbia išankstinius perspėjimus. Vietos savivaldybės taip pat informuoja apie pasirengimo priemones ir pagalbos galimybes.
Pasidalinkite šia informacija su vyresnio amžiaus kaimynais ir artimaisiais – jie dažnai labiausiai pažeidžiami ekstremalių orų metu ir gali nepastebėti perspėjimų.
