Pelargonijų tręšimas sausį gali pagreitinti pumpurų formavimąsi, jei tai daroma atsargiai. Prieš naudojant nedidelę subalansuotų trąšų dozę, dirva turėtų būti šiek tiek drėgna ir šilta liečiant; tręškite ketvirčiu–puse rekomenduojamos koncentracijos. Skystomis trąšomis tręškite kas 3–4 savaites, kartą per mėnesį papildomai purkškite lapus praskiestu jūrų dumblių tirpalu ir venkite tręšimo, kai yra šalnų rizika arba kai naktimis temperatūra artėja prie nulio. Užtikrinkite vėsią, ryškią šviesą, tolygią drėgmę ir stabilias temperatūras, kad išvengtumėte streso. Tęskite, jei norite sužinoti išsamesnį laiką, dozes ir trikčių šalinimą.
Kada tręšti pelargonijas: sausio laikas ir dirvožemio patikrinimai
Sausį pelargonijos pradeda formuoti pumpurus, kurie žydės pavasarį, todėl tręšimą reikėtų planuoti po trumpo dirvos patikrinimo, kad būtų patvirtinta, jog ji šiek tiek drėgna, o ne sausa.
Sodininkas vertina dirvos šilumą liesdamas ranka ir naudodamas šaknų zondus, kad užtikrintų, jog sąlygos palankios maisto medžiagų įsisavinimui. Maistinių medžiagų taikymo laikas pabrėžia mikrodozes, naudojamas, kai temperatūros stabilios ir prieš didesnius šalčius; venkite tręšti, kai skelbiami perspėjimai apie šalną arba kai naktimis temperatūra išlieka arti nulio.
Tręškite taupiai, rinkitės subalansuotas formules, kurios palaiko šaknis ir pumpurų formavimąsi, ir intervalus tarp tręšimų ilginkite, palyginti su vasara.
Datų ir dirvos rodmenų registravimas padeda išvengti pertręšimo ir išsaugo augalo gyvybingumą.
Greitas žiemos šėrimo kontrolinis sąrašas ankstesniam žydėjimui
Dažnai sodininkams padeda glaustas kontrolinis sąrašas, kad būtų atliktos pagrindinės žiemos tręšimo užduotys: įsitikinkite, kad dirva yra šiek tiek drėgna, pasirinkite mažą dozę subalansuotų trąšų arba švelnų stimuliatorių, prieš tręšimą lengvai palaistykite, kad išvengtumėte šaknų nudegimo, tręškite mikrodozėmis ilgesniais intervalais, užsirašykite datą ir dirvos/temperatūros rodmenis, ir venkite tręšti per šalnų perspėjimus ar užsitęsusias beveik šalčio naktis.
Toliau pateikiamas kompaktiškas kontrolinis sąrašas: patikrinkite šviesos lygį ir stabilią patalpų temperatūrą; nustatykite mikrodozių grafiką, suderintą su lėtesniais augimo tempais vėsiu metu; naudokite praskiestą, subalansuotą tręšimą, orientuotą į šaknų sveikatą; tręškite rečiau nei vasarą; stebėkite streso požymius; sustabdykite tręšimą, jei augimas sustoja. Šie žingsniai padeda laiku pradėti pumpurų formavimąsi.
Saugiai tręškite pelargonijas: dozavimas, dažnumas ir produktų pasirinkimas
Kontrolinio sąrašo praktiniai žingsniai natūraliai veda prie to, kiek ir kaip dažnai tręšti pelargonijas, ir kurie produktai tinka žiemos mikrodozavimui. Naudokite pusės–ketvirčio stiprumo skystas trąšas kas 3–4 savaites, o temperatūrai nukritus – ilginkite intervalus. Rinkitės subalansuotas formules su saikingu azoto kiekiu ir prieinamu fosforu, kad būtų skatinamas pumpurų formavimasis, o ne vešli lapija.
Dirvos tręšimą papildykite lengvu lapiniu tręšimu praskiestu jūros dumblių arba organinio kelpio ekstraktu kartą per mėnesį, kad gautumėte mikroelementų ir padidintumėte atsparumą stresui. Tręškite tik į šiek tiek drėgną dirvą; venkite įprastai naudoti dideles granuliuotų trąšų dozes. Fiksuokite tręšimus ir stebėkite augimo reakciją; sumažinkite dažnį, jei pastebite bet kokius sulėtėjusio atsistatymo ar lapų galiukų nudegimo požymius.
Šviesos, vandens ir temperatūros patarimai, padėsiantys pasiekti geresnių rezultatų
Nors pelargonijos greitai reaguoja į pagerintą apšvietimą, laistymą ir temperatūrą, priežiūra turi būti suderinta su žiemos jautrumu: užtikrinkite daugiau vėsios, ryškios šviesos pumpurų formavimuisi, laikykite substratą tolygiai drėgną, bet niekada neužmirkusį, ir palaikykite stabilią, vidutinę patalpų temperatūrą be šaltų skersvėjų ar staigių karščio šuolių, kad šaknys išliktų aktyvios be streso.
Pastatykite augalus taip, kad papildomas apšvietimas prailgintų dienos šviesą iki 12–14 valandų, naudojant vėsaus spektro LED lempas, pakabintas pakankamai aukštai, kad neapdegtų lapai.
Laistykite pagal grafiką, susietą su substrato drėgnumu, niekada nepalikdami balų.
Stebėkite oro drėgmės kontrolę, kad oras nebūtų pernelyg sausas; vidutinė drėgmė mažina stresą, tačiau padeda išvengti kondensacijos ir grybelinių ligų rizikos.
Trikčių šalinimas ir žieminio šėrimo rekomendacijos: ką daryti ir ko nedaryti
Kai žieminis tręšimas duoda silpnus rezultatus arba silpsta lapai, diagnozuokite pirmiausia patikrindami šviesą, drėgmę ir maistinių medžiagų pusiausvyrą, prieš keisdami trąšas; dažnos problemos – pertręšimas, nereguliarus laistymas ir nepakankama šviesa – sukelia panašius simptomus, todėl atskirkite kiekvieną veiksnį (pirmiausia dirvožemio drėgmę, tada šviesos lygį, tada praskiestą maistinių medžiagų testą), kad tiksliai nustatytumėte priežastį.
Apžiūrėkite lapiją dėl kenkėjų ir taikykite tikslinį kenkėjų valdymą, o ne bendro pobūdžio chemikalus. Koreguokite tręšimo stiprumą: jei pastebimas stresas, perpus sumažinkite koncentraciją ir pailginkite intervalus.
Pataisykite laistymo įpročius ir pagerinkite apšvietimą. Genėjimą planuokite taip, kad negyvą augimą šalintumėte tik po atsigavimo. Veskite pokyčių įrašus, kad galėtumėte objektyviai įvertinti reakcijas.
