Lietuvos pensijų sistema artėjančiais metais patirs esminių permainų, kurios palies šimtus tūkstančių gyventojų. Dalis pensininkų galės tikėtis didesnių mėnesinių išmokų, tuo tarpu kiti rizikuoja prarasti ne tik dalį pinigų, bet ir pačią teisę gauti senatvės pensiją. Šie pokyčiai jau dabar verčia daugelį peržiūrėti savo finansinius planus ir priimti svarbius sprendimus dėl darbo karjeros tęsimo.
Naujosios taisyklės sukurs aiškią takoskyrą tarp tų, kuriems pavyks išlošti, ir tų, kurie liks nuskriausti. Labiausiai paveikti bus žmonės, kurių darbo stažas nesiekia tam tikros ribos, taip pat tie, kurie planuoja palikti darbo rinką anksčiau laiko. Kas konkrečiai keičiasi ir kaip išsiaiškinti, kurioje pusėje atsidursite jūs?
Kokios taisyklės keičiasi ir kam jos taikomos
Nuo 2026 metų oficialus pensinis amžius tiek vyrams, tiek moterims tampa vienodas – 65 metai. Jokie pereinamieji laikotarpiai ar išimtys nebetaikomi, o artimiausiu metu šio slenksčio didinti neplanuojama.
Esminis pokytis – minimalus būtinas apdraustojo stažas pakyla iki 15 metų. Tai reiškia, kad asmenys, nesukaupę šio minimumo, visiškai praras teisę į valstybinę senatvės pensiją. Pilnam stažui pasiekti 2026 metais reikės 34,5 metų, o nuo 2027 metų – jau 35 metų.
Pensijos struktūra dalijama į dvi dalis: vienodą bendrąją dalį visiems ir individualią dalį, priklausančią nuo asmens pajamų istorijos bei sukauptų įmokų. Prognozuojama, kad vidutinės pensijos padidės maždaug 12 procentų – tai reiškia papildomus 80–90 eurų kas mėnesį tipiniam pensininkui.
Penki scenarijai: kuris atitinka jūsų situaciją
Atsižvelgiant į darbo stažą ir planuojamą pensijos pradžią, galima išskirti penkias pagrindines grupes.
Trumpo stažo darbuotojai (mažiau nei 15 metų) atsiduria pačioje nepalankiausioje padėtyje. Jie tiesiog negaus senatvės pensijos pagal naująsias taisykles. Ši grupė apima tuos, kurie ilgą laiką dirbo neoficialiai, praleido daug metų užsienyje be socialinio draudimo arba dėl įvairių priežasčių turėjo pertraukas karjeroje.
Minimalaus stažo turėtojai (15–34 metai) išsaugo teisę į pensiją, tačiau jų individuali dalis bus mažesnė. Nors jie pajus tam tikrą naudą dėl bendrojo pensijų augimo, prieaugis bus kuklus.
Pilno stažo veteranai (35 ir daugiau metų) – didžiausi laimėtojai. Jų individuali pensijos dalis bus didžiausia, o kartu su bendruoju padidėjimu mėnesinės išmokos gali siekti 750–810 eurų ir daugiau.
Ankstyvojo išėjimo planuotojai susidurs su skaudžiomis pasekmėmis. Kiekvienas mėnesis, išėjus anksčiau nustatyto amžiaus, kainuoja 0,32 procento pensijos. Per penkerius metus tai sudaro beveik 19 procentų sumažinimą – ir šis praradimas lieka visam gyvenimui.
Ilgiau dirbti pasirinkę asmenys gauna priešingą efektą – premiją. Už kiekvienus papildomus darbo metus pensija auga 8 procentais, o per penkerius metus galima užsidirbti net 40 procentų didesnę išmoką.
Konkretūs skaičiai: kiek eurų galite laimėti ar prarasti
Pažvelkime į praktinius pavyzdžius. Tarkime, jūsų bazinė pensija siekia 750 eurų.
Jei išeisite penkeriais metais anksčiau, ji sumažės iki maždaug 606 eurų – prarandate beveik 150 eurų kas mėnesį visą likusį gyvenimą. Per dešimtmetį tai sudaro daugiau nei 17 000 eurų.
Priešingai, jei nuspręsite dirbti penkeriais metais ilgiau, ta pati bazinė pensija padidėja iki maždaug 1 050 eurų. Skirtumas tarp ankstyvo ir vėlyvo išėjimo – beveik 450 eurų per mėnesį.
Daliniai metai skaičiuojami proporcingai, todėl net pusės metų atidėjimas ar ankstinimas turi apčiuopiamą poveikį galutinei sumai.
Ką daryti jau dabar: penki žingsniai iki permainų
Pirmas žingsnis – užsisakyti savo darbo stažo išrašą ir prognozuojamą pensijos dydį iš „Sodros”. Tai padės nustatyti, ar turite įmokų spragų ir kokia jūsų dabartinė padėtis.
Antras žingsnis – patikrinti, ar visi jūsų darbo laikotarpiai teisingai užfiksuoti. Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai nedeklaravo įmokų arba duomenyse yra klaidų. Tokias problemas būtina spręsti kuo greičiau.
Trečias žingsnis – įvertinti, ar galite padidinti įmokas. Jei dirbate ne visą darbo dieną arba gaunate minimalų atlyginimą, papildomos savanoriškos įmokos gali reikšmingai pagerinti būsimą pensiją.
Ketvirtas žingsnis – apsvarstyti pensijos atidėjimo galimybę. Net vienerių ar dvejų papildomų darbo metų premija gali kompensuoti ilgesnį darbą.
Penktas žingsnis – konsultuotis su specialistais sudėtingesniais atvejais. Ypač tai aktualu tiems, kurie dirbo keliose šalyse, turėjo ilgas pertraukas arba planuoja ankstyvą išėjimą dėl sveikatos problemų.
Papildomi niuansai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Svarbu žinoti, kad pensijų indeksavimas tęsiasi ir po išėjimo į pensiją – tai reiškia, kad išmokos periodiškai koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją ir atlyginimų augimą. Vis dėlto ankstyvo išėjimo nuobaudos išlieka fiksuotos ir nekompensuojamos.
Asmenys, planuojantys emigruoti arba grįžti iš užsienio, turėtų atkreipti dėmesį į stažo pripažinimo taisykles. Europos Sąjungos šalyse dirbtas laikas paprastai įskaitomas, tačiau procedūros gali užtrukti.
Taip pat verta prisiminti, kad pensijų sistema nėra vienintelis pajamų šaltinis senatvėje. Trečios pakopos pensijų fondai, nekilnojamasis turtas ar santaupos gali tapti svarbiu papildymu tiems, kurių valstybinė pensija bus nedidelė.
Artėjantys pokyčiai primena, kad pensijos planavimas – ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, kurį verta peržiūrėti bent kas kelerius metus.
