Žiemą daugelis skundžiasi tuo pačiu – nors langai uždaryti, iš kažkur vis tiek traukia. Šaltas oras smelkiasi pro mažiausius plyšelius, o šildymo sąskaitos auga. Parduotuvėse siūlomi įvairūs sandarikliai, tačiau jie arba brangūs, arba neefektyvūs, arba greitai susidėvi.
Viena moteris iš Dzūkijos pasidalino triuku, kurį ji išmoko iš savo močiutės. Sprendimas toks paprastas, kad iš pradžių sunku patikėti, jog jis veikia. Tačiau po kelių dienų bandymo net didžiausi skeptikai pripažįsta – rezultatas akivaizdus. Ir tam nereikia nei pirkti brangių medžiagų, nei samdyti meistrų.
Paslaptis slypi miške
Sprendimas – audinio ritinys, užpildytas džiovintais pušų spygliais. Jis dedamas ant palangės, ten, kur langas susitinka su rėmu, ir fiziškai blokuoja šalto oro patekimą.
Pušų spygliai atlieka dvigubą funkciją. Pirma, jie suteikia ritiniui svorį ir tankį – jis tvirtai gula ant palangės ir nejuda. Antra, jie skleidžia subtilų, malonų miško kvapą, kuris natūraliai gaivina orą kambaryje.
Skirtingai nuo sintetinių užpildų, spygliai nesusiglemžia ir nesukuria drėgnų gumulų. Jie išlaiko formą mėnesių mėnesius, o kai kvapas susilpnėja, pakanka pridėti kelis šviežius.
Ko reikia
Medžiagų sąrašas trumpas ir paprastas:
Audinys – flanelė, vilna ar kitas minkštas, patvarus audinys. Reikia stačiakampio, kurio ilgis atitinka palangės plotį, o plotis – apie 20 cm. Spalvą rinkitės pagal interjero stilių.
Pušų spygliai – surinkite iš švaraus miško, toliau nuo kelių ir gyvenviečių. Leiskite jiems visiškai išdžiūti – tai užtruks kelias dienas saulėtoje vietoje.
Siūlai ir adata – arba siuvimo mašina, jei turite. Taip pat pravers segtukų ir medinio kaiščio ar pieštuko spygliams sutankinti.
Gamyba žingsnis po žingsnio
Iškirpkite audinio stačiakampį – ilgis kaip palangė, plotis apie 20 cm. Perlenkite jį per pusę išilgai, teisingomis pusėmis į vidų.
Susiūkite ilgąją briauną, palikdami 1 cm siūlės leidimą. Taip gausite vamzdelį. Apverskite jį teisinga puse į išorę.
Vieną galą užsiūkite arba susegtukuokite. Pradėkite pildyti spygliais – mažomis saujelėmis, kiekvieną kartą sutankindami mediniu kaiščiu ar pirštu. Ritinys turi tapti tankus ir kietas, be minkštų vietų.
Kai pripildėte, užsiūkite atvirą galą. Galite įsiūti užtrauktuką, jei ateityje norėsite pakeisti užpildą ar išskalbti užvalkalą.
Kur dėti ir kaip prižiūrėti
Ritinį dėkite ant palangės, prie pat lango apačios. Jis turi tvirtai prisiglausti prie stiklo ir rėmo sandūros – būtent ten dažniausiai prasiskverbia šaltas oras.
Periodiškai patikrinkite, ar ritinys nesušlapo. Jei vonios ar virtuvės lange kaupiasi kondensatas, ritinį reikia retkarčiais išdžiovinti. Pastebėjus pelėsio požymius, pakeiskite užpildą nauju.
Kvapas paprastai išlieka kelias savaites. Kai susilpnėja, lengvai sutrinkite kelis šviežius spyglius ir įkiškite prie ritinio galų – aromatas atsinaujins.
Variacijos pagal poreikius
Siauroms palangėms gaminkite plonesnius ritinius. Plačioms erkerinėms palangėms – ilgesnius ir sunkesnius.
Jei kas nors namuose alergiška pušų spygliams, naudokite alternatyvų užpildą – ryžius, grikius ar džiovintus žirnius. Jie suteiks svorį, nors ir neskleis aromato.
Patvarumui rinkitės lininį ar džinsinį audinį. Estetikai – derinkite su užuolaidomis ar pagalvėlėmis.
Išlenktoms palangėms galima gaminti segmentuotus ritinius iš kelių dalių, kurios lanksčiau prisitaiko prie formos.
Saugos taisyklės
Laikykite ritinį toliau nuo radiatorių, krosnių ir kitų šilumos šaltinių. Džiovinti augaliniai pluoštai yra degūs.
Niekada nenaudokite spyglių iš purškiamų ar chemiškai apdorojamų zonų. Taip pat venkite supuvusių ar pelėsiu padengtų spyglių.
Jei turite mažų vaikų ar gyvūnų, įsitikinkite, kad ritinys tvirtai užsiūtas ir jie negali pasiekti užpildo.
Išvada
Pušų spyglių ritinys – senas, išbandytas būdas kovoti su skersvėjais. Dvidešimt minučių darbo, sauja spyglių iš artimiausio miško ir audinio likučiai – tai viskas, ko reikia. Rezultatas – šiltesnis kambarys, mažesnės šildymo sąskaitos ir malonus miško kvapas, primenantis, kad paprasčiausi sprendimai dažnai būna geriausi.
