Prisimenu praėjusį sausį kaip blogą sapną. Termometras rodė minus aštuoniolika, o mano bute temperatūra vos siekė šešiolika laipsnių. Radiatoriai karšti, sąskaitos kosminės, bet šiluma kažkur dingdavo. Tą žiemą supratau, kad kažkas turi keistis.

Kai šildymas tampa strėle į biudžetą

Gyvenu dvidešimties metų senumo name. Sienos storesnės nei naujos statybos butuose, bet langai – dar originalūs. Kiekvieną žiemą tas pats scenarijus: lapkritį pradedi sukti termostatą aukštyn, gruodį gauni pirmą šokiruojančią sąskaitą, sausį jau skaičiuoji kiekvieną laipsnį.

Pernai sausio sąskaita už elektrą ir šildymą viršijo tris šimtus eurų. Už vieną mėnesį. Ir tai dar nebuvo šalčiausias mėnuo. Supratau, kad taip tęstis negali.

Nuo ko pradėjau

Pirmiausia – langai. Užsakiau sandarinimą, pakeitėme tarpines. Kainavo apie pusantro šimto, bet skirtumą pajutau iš karto. Bent jau skersvėjų nebeliko.

Tada pradėjau domėtis alternatyvomis. Draugas pasakojo apie šilumos siurblius – esą moka perpus mažiau nei anksčiau. Skeptiškai numojau ranka. Kaip kažkas gali paimti šilumą iš šalto oro? Skambėjo kaip reklamos triukas.

Bet kai paskaičiavau, kiek per metus išleidžiu šildymui, nusprendžiau bent pasikonsultuoti. Užsukau į Komfo – norėjau išgirsti ne tik pardavėjo kalbas, bet ir techninius paaiškinimus.

Kas mane įtikino

Konsultantas neprižadėjo stebuklų. Pasakė tiesiai: minus dvidešimtyje efektyvumas kris, bet vis tiek bus pigiau nei elektriniai radiatoriai. Patiko, kad nekalbėjo kaip iš reklamos bukletų.

Paskaičiavome kartu. Mano atveju investicija turėjo atsipirkti per tris–keturias žiemas. Rizika atrodė priimtina.

Montavimas užtruko vieną dieną. Nieko dramatiško – išorinis blokas ant sienos, vidinis kambaryje. Triukšmo beveik negirdėti, nebent prieini visai arti.

Pirma žiema su nauja sistema

Šiemet gruodį gavau sąskaitą. Šimtas keturiasdešimt eurų. Beveik perpus mažiau nei pernai, nors žiema ne šiltesnė.

Bet svarbiausia – komfortas. Patalpa šyla tolygiai, nereikia laukti valandą, kol radiatoriai įkaista. Nustatau dvidešimt du laipsnius ir sistema pati reguliuoja galią. Naktį automatiškai sumažina iki dvidešimties – taupau, bet nesušąlu.

Ir dar vienas dalykas, kurio nesitikėjau. Vasarą tas pats įrenginys veikia kaip kondicionierius. Praėjusią vasarą, kai buvo tos karščio bangos, namuose buvo vėsu be jokių papildomų išlaidų ventiliatoriams.

Ko išmokau

Pirmiausia – nereikia tikėti nei pesimistais, nei optimistais. Vieni sako, kad šilumos siurbliai žiemą neveikia, kiti žada stebuklingą taupymą. Tiesa kažkur per vidurį.

Antra – svarbu pasirinkti tinkamą galią. Per silpnas įrenginys dirbs visu pajėgumu ir tausos nebus. Per galingas – permokysite už įrangą. Čia tikrai verta pasikonsultuoti su specialistais, o ne spręsti pačiam pagal internetinius skaičiuotuvus.

Trečia – montavimo kokybė lemia viską. Pažįstamas sutaupė ant montavimo, pasirinko pigiausią pasiūlymą. Rezultatas – nuolatinės problemos, šaltnešio nuotėkis, garantinis remontas. Geriau sumokėti daugiau iš karto.

Ar rekomenduočiau?

Taip, bet su išlygomis. Jei gyvenate bute su centralizuotu šildymu ir mokate nedaug – galbūt neverta. Jei turite nuosavą namą arba butą su autonominiu šildymu ir žiemos sąskaitos kelia stresą – verta rimtai apsvarstyti.

Man asmeniškai tai buvo viena geriausių investicijų per pastaruosius metus. Ne dėl to, kad sutaupau tūkstančius. O dėl to, kad pagaliau žiemą galiu jaustis komfortiškai savo namuose, neskaičiuodamas kiekvieno laipsnio.

Šią žiemą miegosiu su viena antklode. Ir tai, pasirodo, yra prabanga.